Paskelbti konkurso „Stebuklinga kalėdinė pasaka“ nugalėtojai
Sveiki gyvi, jaunieji pasakų kūrėjai! Kaip jau žadėjome sausio pradžioje, šiandien skelbiame daugiau nei mėnesį trukusio konkurso „Stebuklinga kalėdinė pasaka“ nugalėtojus. Apie šį konkursą mūsų bibliotekos tinklalapyje jau buvo rašyta praėjusių metų gruodžio 3-iąją ir šių metų sausio 7-ąją dieną, tad šiandien tik priminsime, jog paskelbę konkursą mes sulaukėme net 35 pasakėlių, kurias organizatoriams atsiuntė 33 skirtingoms amžiaus grupėms priklausantys moksleiviai. Tradiciškai aktyviausi buvo jauniausieji – 6-10 m. konkurso dalyviai. Jie organizatoriams atsiuntė net 24 savo sukurtas pasakėles. Likusias 11 pasakėlių atsiuntė 11-14 m. moksleiviai.
Tad jei vyresnio amžiaus konkurso dalyvių grupėje vertinant darbus didelių sunkumų kaip ir neiškilo, tai mažieji pasakų kūrėjai vertinimo komisijai uždavė nemenko darbo, nes visų konkurso dalyvių pasakaitės tiesiog alsuote alsavo stebuklinga kalėdine nuotaika, kurios tiesiog neįmanoma įvertinti kažkokiomis tai prizinėmis vietomis ar kažkokiais tai konkursiniais balais. Bet reikia. Tačiau pradėkime nuo vyresnio amžiaus pasakų kūrėjų.
Joje ryškiai išsiskyrė dvi dalyvės. Tai Daugų Vlado Mirono gimnazijos aštuntokė Skaistė Makselytė, atsiuntusi mums savo sukurtą „Kalėdinę pasaką“ ir skaitytojų simpatijas bibliotekos „Facebook“ paskyroje pelniusi Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos penktokė, vienuolikmetė Kamilė Danilevičiūtė, nudžiuginusi mus savo istorija „Kalėdų dvasia mumyse“. Ji sulaukė net 1 380 bibliotekos „Facebook“ paskyros lankytojų dėmesio ir 42-jų patiktukų. Kodėl būtent šios pasakos? Todėl, kad jos spindi šviesa ir optimizmu, šių dienų apokalipsės fone, kuriame skaudžios netektys persipynusios su skausmu, neviltimi ir vis gilėjančia socialine krize. Visi žinome, kokiu sudėtingu laikotarpiu dabar gyvename. Tad kiekvienas vilties ir optimizmo gurkšnis mums kaip niekad yra svarbus ir būtinas. O kaip tą neviltį palengvinti bent iš dalies? Atsakymų ieškokite šiose pasakėlėse.
Štai Skaistė savo kalėdinėje pasakoje mums rašo apie šventiniame šurmulyje visų pamirštą vienišą eglutę, negalinčią pasigirti visomis tomis grožybėmis, kuriomis jos per klaidą ar kvailą užgaidą neapdovanojo motina gamta. Tačiau nėra padėties be išeities. Kai liūdna eglutė nusivylusi užmiega, jai į pagalbą atskuba geranoriški miško žvėrys, pasirengę „bjaurųjį ančiuką“ paversti nuostabia gulbe. Ir stebuklas įvyksta. Vieniša eglutė draugų dėka staiga atgyja ir suspindi savo natūraliu žavesiu. Tad kaip čia neprisiminsi vienišų senolių, ar kitų, socialinę atskirtį išgyvenančių žmonių, kuriems draugiškas žodis ar šiltas bendravimas dažnai tampa vienu iš būdų, praskaidrinančių jų ilgas vienatvės valandas.
Dar konkretesnę išeitį iš susidariusios situacijos savo pasakojime mums siūlo Kamilė. Jos pasakoje pagrindinė herojė išėjusi ieškoti Kalėdų dvasios žaliaskarėje eglutėje ją atranda visai ne po kupliomis jos šakomis, o savyje bei betarpiškame bendravime. Ir nors „visi mes laukėme kalėdinio stebuklo“, – rašo mums Kamilė, – „supratau, jog nė vienas negali likti be nuoširdaus laiško“. Ir ji nusprendžia neapsiriboti vien tik dovanomis, bet ir laiškais: „pasveikinti ne tik visus artimuosius, bet ir draugus bei kaimynus, ir tuos, kurių visiškai nepažįstu“. Nes pasirodo, jog „paprastame popieriaus lapelyje tiek meilės ir šilumos sudėta, jog Kalėdų dvasia niekur nedings“. Ir pasakos pabaigoje už durų rasta krūvelė laiškų – jai didžiausia dovana, nes „joje sudėta visa man siuntusių laiškus meilė ir šiluma“. Tokia šviesia ir giedra nata baigia savo pasaką Kamilė, siūlydama mums meilę artimiesiems pelnyti ne dovanomis, o dėmesiu ir nuoširdžiu bendravimu. Tad Skaistei ir Kamilei pelnytai atitenka vertinimo komisijos pagrindiniai prizai „suaugusių“ kategorijoje. Apie juos pakalbėsime šiek tiek vėliau.
O dabar grįžkime prie pačių jauniausiųjų konkurso dalyvių kūrybos, kurioje dominavo nesibaigiantis dovanų lietus bei smagūs ir netikėti nuotykiai. Kaip jau minėjau, buvo nepaprastai sunku išskirti vieną pačią pačiausią pasaką, vertą pačio aukščiausio apdovanojimo. Kūrinį, kuris kažkuo tai išsiskirtų iš bendro, pasakose dovanų trokštančių vaikų srauto. Tad nusprendėme nugalėtojų skaičių šiek tiek praplėsti, kad neliktų nuskriausti ir kiti pasakų kūrėjai.
Pati juokingiausia ir smagiausia mums pasirodė Punios pagrindinio ugdymo skyriaus 6 klasės mokinio Deimanto Busilos pasaka „Kalėdų išdaigos ir šis bei tas“. Linksmuolis Deimantas savo pasakoje sukūrė ištisą galeriją ryškiaspalvių veikėjų, kurie tik iš pažiūros gali atrodyti kasdieniški ir paprasti. Štai kad ir katinas vardu Meduolis, kuris „nors ir atrodė paprastas katinas, iš tiesų buvo garsiojo Tomo žmonos brolio sūnaus pusbrolis“. Arba šuo vardu Spagetis, „kuris buvo Simpsonų šuns Kalėdų Senelio padėjėjo provaikaitis“. Žodžiu, jei Simpsonų ar Kalėdų Senelio – tai „aristokratiška“ šuns kilmė bemaž garantuota. O štai visus herojų giminystės ryšius gal tik pats velniukas ar Deimantas gebėtų išnarplioti. Bet tame ir yra visas smagumas. Tačiau tai dar ne viskas. Pasakoje buvo ir po sniego lavina „palaidotas“ Kalėdų Senelis, ir iš dangaus pasipylusi… kūčiukų kruša, visiškai nepanaši į mums įprastą dangiškąją maną… Žodžiu, tikrų tikriausia „svieto“ pabaiga, besivystanti šventinių-kalėdinių įvykių fone! O kur dar šmaikštūs dialogai, pagyvinantys pasakoje sparčiai besirutuliojantį veiksmą! Visko ir neišvardinsi!
Taip pat norėtųsi išskirti ir Butrimonių gimnazijos 3 klasės mokinio Tijaus Paplausko pasaką „Sapniukas košmariukas“, kurioje jaunasis kūrėjas drąsiai smerkia besaikį vartotojiškumą. „Kodėl jie šiais metais prašo tiek daug dovanų?“ – klausia jaunasis pasakų kūrėjas. Tijaus pasakoje, norėdamas patenkinti visus vaikų troškimus bei norus, Kalėdų Senelis yra priverstas net paleisti… konvejerį „žaislų gamykloje”. Nors geriausia, anot protingojo Tijaus, „padovanoti, ko jiems reiks gyvenime“, o ne visokių ten nereikalingų dzinguliukų. Tad norėdami sustabdyti tą vartotojišką „dovanų ešeloną“ bei pažaboti begalinius išlepusių vaikų norus, pasakos herojai sukurpia sumanų planą, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka… sapnams. Ir ne bet kokiems, o košmariškiems, kurie bent kiek apmaldytų besaikius kai kurių vaikų troškimus.
Komisijai taip pat patiko ir vaikišku gerumu bei nuoširdumu alsuojanti Butrimonių gimnazijos 2 kl. mokinės Aistės Malinauskaitės „Stebuklinga kalėdinė pasaka“, kurioje nesavanaudiškoji pasakos herojė Adrija pasirūpina ne tik savo, bet ir savo mažosios draugės pelytės dovanomis. Juk Kalėdų proga dovanų turi gauti ir patys mažiausieji mūsų bičiuliai.
Dar dvi pasakaitės atkreipė skaitytojų dėmesį: šį kartą bibliotekininkių. Pamenate, dar sausio 7 d. rašėme, jog taip pat bus paskelbtas dar vienas konkurso nugalėtojas, kurį išrinks 32 filialų darbuotojai, iki vasario 1 d. atsiuntę labiausiai jiems patikusios pasakaitės numerį. Tačiau vertintojų nuomonės išsiskyrė. Visi pasakų numeriai išsibarstė kaip pienių pūkai pievoje, o sutapo ne vienas, bet du numeriai: 11 ir 16. Laimingaisiais tapo šešiametis Elijus Norkūnas iš Mergalaukio, atsiuntęs pasaką „Meilė Kalėdų seneliui“ ir devynmetė Miglė Baranauskaitė iš Makniūnų, parašiusi ir atsiuntusi pasakaitę „Stebuklingos dovanos“, kuri mums tarsi siunčia žinią, jog nelaimės akivaizdoje visi privalome susitelkti vienam pagrindiniam tikslui ir kaip niekada būti vieningi. O tas vienintelis tikslas, be jokios abejonės, klastingojo koronaviruso įveikimas.
Tad galutinis nugalėtojų sąrašas atrodo sekančiai:
11-14 M. AMŽIAUS MOKSLEIVIŲ GRUPĖ:
Skaistė Makselytė „Kalėdinė pasaka“ (Geriausia pasaka)
Kamilė Danilevičiūtė „Kalėdų dvasia mumyse“ (Bibliotekos „Facebook“ paskyros skaitytojų simpatijos)
6-10 M. AMŽIAUS VAIKŲ GRUPĖ:
Deimantas Busila „Kalėdų išdaigos ir šis bei tas“ (Juokingiausia pasaka)
Tijus Paplauskas „Sapniukas košmariukas“ (Originaliausia pasaka)
Aistė Malinauskaitė „Stebuklinga kalėdinė pasaka“ (Nuoširdžiausia pasaka)
Elijus Norkūnas „Meilė Kalėdų seneliui“ (Bibliotekos darbuotojų simpatijos)
Miglė Baranauskaitė „Stebuklingos dovanos“ (Bibliotekos darbuotojų simpatijos)
Priminame, jog visi konkurso dalyviai bus apdovanoti rajono viešosios bibliotekos direktoriaus Aivaro Vyšniausko padėkos raštais, o septyni geriausieji konkursiniai darbai – specialiais bibliotekos direktoriaus prizais – knygomis. Visi vaikų darbai bus išspausdinti atskiru leidiniu ir įteikti jų autoriams apdovanojimų metu. Apdovanojimai vyks kovo mėnesį, pasibaigus karantinui. Apie tai kiekvieną individualiai informuos artimiausios jums bibliotekos darbuotojai.
Tad tiek tų pasvarstymų bei pamąstymų apie pagrindinius konkurso nominantus bei apdovanojimus, tačiau prieš baigdamas norėčiau tarti keletą žodžių ir apie kitus jaunuosius pasakų kūrėjus. Visų pirma – nenukabinkite nosies, neradę savo pavardės apdovanojamųjų sąraše, nes tai visiškai nieko nereiškia. Jau pats kūrinio vertinimas yra itin subjektyvus ir vienašališkas dalykas ir tikrai neatspindi tikrosios vieno ar kito kūrinio vertės. Tai tik rodo, jog jis nesulaukė vertinimo komisijos narių dėmesio, kurių visų skoniai yra skirtingi ir kurių nuomonės yra gana subjektyvios.
Prisiminkite, jog ir pasaulinę šlovę pelnęs Joannos K. Rowling „Haris Poteris“ savo laiku taip pat buvo atmestas net 12-kos leidėjų, kol galų gale po metus laiko trukusių siuntinėjimų jis sudomino tik vieną „Bloomsbury“ leidyklą Londone. Galima tik įsivaizduoti, kaip po to „graužė“ nagus Joannos rankraštį atmetusios leidyklos, netekusios tokio gardaus ir pelningo kąsnelio. Tad tikrai nenusiminkite, nes tai buvo tik vienas iš smagių ir, tikiuosi, kūrybingų laisvalaikio praleidimo būdų. Juk visi svarbiausieji gyvenimo „rašiniai“ dar tik laukia jūsų. Ir būtent jie parodys, ko vienas ar kitas jūsų „rašinys“ yra vertas. O jūsų „kūrybą“ vertins pats gyvenimas, kuris ir yra pati geriausia ir objektyviausia vertinimo „komisija“.
Tad dar kartą dėkojame rajono bibliotekininkėms už jaunųjų talentų paieškas, o tėvelius ir mamytes – už vaikų skatinimą rašyti. Būkite sveiki ir iki kitų susitikimų! „Abrakadabra bums! Kovido nereikia mums!“
Arnoldas Šatrauskas
