„Stebuklinga kalėdinė pasaka“/Konkursui „Stebuklinga kalėdinė pasaka“/(34)
Turbūt jau pastebėjote, kad vaikų atsiųstose kalėdinėse istorijose išimtinai dominuoja geri vaikai, kurie visus metus tinkamai elgėsi, klausė tėvelių ir ir už tai metų gale iš Kalėdų Senelio gavo dovanų. Tačiau, pasirodo, yra ir tokių vaikų, kuriems geras elgesys nė motais. Kurie pirmai progai pasitaikius skriaudžia mažesnes sesutes ir laužo arba pradangina jų daiktus. Ir nors geraširdis senelis mano, jog ir tokiems neklaužadoms reikia dovanų, vis tik ateina tokia diena, kuomet begalinė senelio kantrybė išsenka.
Štai apie tokį atvejį savo pasakaitėje mums ir rašo 11-metė Deimantė Parulytė iš Radžiūnų. Pacituosiu keletą autorės taiklių įžvalgų ir pastebėjimų.
„Vieną kartą gyveno berniukas, kuris buvo labai išdykęs. Jo vardas buvo Matas“. Galbūt Deimantės pasakoje šis vardas atsidūrė visiškai atsitiktinai, o gal iš tikro egzistuoja neklaužada berniukas tokiu vardu, kuris gerokai įkyrėjo tiek pačiai pasakos autorei, tiek ir kitiems vaikučiams. Tad nenuostabu, jog šioje pasakoje jo vardas tapo blogio personifikacija ir yra siejamas su negerais darbais. Skaitome toliau.
„Kalėdų Senelis šį berniuką žino jau seniai. Tad jį vadino išdykėliu velniuku“. Žodžiu, kaip dažnai rašoma policijos suvestinėse – „šis asmuo policijai (šiuo atveju Kalėdų Seneliui!) buvo gerai žinomas“. Nenuostabu ir tai, jog šį išdykėlį Deimantė pavadino „velniuku“. Nes išties buvo atvejis, kuomet tėvai norėjo savo vaiką pavadinti… Velniu, tačiau Valstybinė lietuvių kalbos komisija to daryti neleido. Gal ir gerai, kad neleido, nes tokiu atveju iškiltų daug visokiausių nesusipratimų, kaip antai: „Čia pats velnias koją išsisuktų!“ arba „Ir kur jį velnias nešioja!“ Nors mūsų „velnias“ kuo ramiausiai sėdi namie su neišsuktom kojom ir nieko ant čiupros nenešioja. Bet grįžkime prie Deimantės pasakos.
Joje jaučiamas itin stiprus didaktinis arba pamokomasis akcentas, kurio esmė – už gerus darbus visuomet bus atlyginta, o už bloguosius gausite tik riestainio skylę. Nes kaip rašė Kalėdų Senelis: „šiais metais Matui dovanų nebus, nes berniukas buvo neklaužada“. Tačiau pasaka vis tik baigiama optimistine gaida, nes juk visi vaikai iš prigimties yra geri, o jei koks nors blogas poelgis ir apkartina medaus statinę, tai jis tiesiog ištirpsta gerų darbų jūroje.
Tad ar Matas šiemet gavo dovanų – sužinosite perskaitę Deimantės kalėdinę pasakėlę, na, o mes jau šimtas dvidešimt pirmą kartą primename, jog visi norintys dalyvauti šventiniame konkurse „Stebuklinga kalėdinė pasaka“ jas gali siųsti iki sausio 6 d, adresu: skaitykla@alytus.rvb.lt
Beje, šiandien jau paskutinė konkurso diena! Tad metas paskubėti!
Primename, jog smulkesnę informaciją apie konkursą galite rasti mūsų bibliotekos tinklalapyje, adresu: https://www.alytus.rvb.lt/?p=30463
Arnoldas Šatrauskas
