„Baisiausias Kalėdų Senelio sapnas“ /Konkursui „Stebuklinga kalėdinė pasaka“/(25)
Mes visi sapnuojame. Nors dažnai pabudę ryte tų sapnų net neprisimename. Vieni mūsų sapnai būna smagūs ir geri, kiti baisūs ir net košmariški. Dažniausiai atsibudę tuos gerus sapnus greit pamirštame, tačiau baisūs ir košmariški sapnai ilgam išlieka. Jie neišdyla, kaip galbūt norėtume, ir tarsi perspėja mus apie gresiančius pavojus, kurie iš tiesų gali įvykti. Bent taip mano sapnais tikintys žmonės.
Nes sapnai – tai tarsi pranašiškas signalas, sugėręs praėjusių dienų įspūdžius ir susiformavęs mūsų klaidžios pasąmonės gelmėse. Būtent naktį jie išvirsta į košmariškus vaizdinius, kuriuose mes pasiklydę klaidžiojam po girią ar laikome egzaminą visai jam nepasiruošę. Dėvėdami tik trumpikes. Egzamino metu. Tame sapne. Tiesa, ant kaklo dar kabo kaklaraištis. Bet daugiau nieko. Tik minėtosios trumpikės. Ir tas kaklaraištis. Su baltais žirniukais.
Psichiatrai tai paaiškintų mumyse slypinčiu nesaugumo jausmu ir pasiūlytų mums savo pagalbą. Mes išdidžiai atsisakytume. Nes mums patinka sapnuoti. Tiek gerus, tiek ir blogus sapnus. Nes, kaip ten bebūtų, jie priklauso tik mums. O mes savo geru nesišvaistome ir niekam jo nedovanojame. Štai taip. Ir ne kitaip.
Būtent tokią „snaudališką“ situaciją savo atsiųstoje pasakoje „Baisiausias Kalėdų Senelio sapnas“ ir nagrinėja Krokialaukio Tomo-Noraus Naruševičiaus gimnazijos ketvirtokas Dominykas Vaitkevičius. Berniukas savo atsiųstoje istorijoje mums pasakoja apie patogiai krėsle snaudžiantį Kalėdų Senelį, kuriam kartą prisisapnavo itin baisus sapnas, kuriame…
Na, koks košmariškas sapnas išvertė snaudalių senelį iš patogaus krėslo jūs sužinosite perskaitę Dominyko pasaką, o mes jau šimtas dvyliktą kartą primename, jog visi norintys dalyvauti šventiniame konkurse „Stebuklinga kalėdinė pasaka“ jas gali siųsti iki sausio 6 d, adresu: skaitykla@alytus.rvb.lt
Primename, jog smulkesnę informaciją apie konkursą galite rasti mūsų bibliotekos tinklalapyje, adresu: https://www.alytus.rvb.lt/?p=30463
Tad laukiame jūsų naujų istorijų ir iki kitų susitikimų!
Arnoldas Šatrauskas
