„Išgalvotas gyvenimas“, arba interviu, kurio nebuvo
Tiems laimingiesiems, kurie neskaičiuoja laiko, noriu pranešti, jog vakar buvo balandžio 1-oji…
Tiems sąžiningiesiems, kurie visuomet sako tiesą, noriu priminti, jog balandžio 1-oji yra vadinama Juokų arba Melagių diena…
Tiems užsispyrėliams, kurie neskaito Vikipedijos, noriu paaiškinti, jog balandžio 1-ąją įprasta meluoti ir krėsti įvairiausius pokštus…
Tiems teisuoliams, kuriems niežti nagai melagius nubausti, noriu priminti, jog balandžio 1-oji – vienintelė diena metuose, kuomet pokštai ir melas yra toleruotini…
Tiems „nežiniukams“, kurie niekuomet nieko nežino, noriu pasakyti, jog balandžio 1-ąją linksmai pokštaujant ir besilinksminant galima užsitikrinti sėkmę visiems likusiems metams.
Tad kaip jūs visi jau puikiai supratote, vakar mūsų bibliotekos tinklalapyje patalpintas interviu /„Debiutiniame režisieriaus Giedriaus Savicko filme pagrindinį vaidmenį atliks rajono viešosios bibliotekos direktorius“ https://www.alytus.rvb.lt/?p=25217/ su aktoriumi Giedriu Savicku ir rajono viešosios bibliotekos direktoriumi Aivaru Vyšniausku buvo laužtas iš piršto. Tiesiog tokio pokalbio niekuomet nebuvo. Giedrius Savickas ir toliau vaidins liūdnose komedijose, o Aivaras Vyšniauskas ir toliau vadovaus rajono bibliotekai.
Įprastai tokiais atvejais, apsidrausdami nuo galimų netikėtumų, autoriai pirmuose savo kūrinių puslapiuose rašo: „Šis kūrinys yra autoriaus vaizduotės ar fantazijos vaisius, tad bet koks sutapimas su realiai gyvenusiais ar gyvenančiais asmenimis, faktais ar įvykiais yra grynai atsitiktinis“. Taigi šis apibrėžimas kuo puikiausiai tinka ir vakar bibliotekos tinklalapyje patalpintam išgalvotam interviu. Tad visi „patikėjusieji“ žinia apie būsimą filmą, kuriame vaidins bibliotekos direktorius, dabar gali ramia sąžine atšaukti išankstinį bilietų rezervavimą į būsimo filmo premjerą.
Taip pat noriu pabrėžti, jog Benjaminas Kazlauskas-Benas yra išgalvotas asmuo, o jo gyvenimo istorija nėra kokio nors kito žmogaus biografijos kopija su pakeistu vardu. Tai grynų gryniausia fantazija. Nėra ir tokios knygos „Baudinys“, juolab nei tokios knygos viršelių, nei reklaminio tokio filmo plakato.
Tad naudodamasis proga norėčiau atsiprašyti vienos kolegės, kuri įnirtingai ieškojo ir niekaip nerado šios knygos LIBIS elektroniniame kataloge, kai tuo tarpu aš lyg antrametis per egzaminą atkakliai tylėjau, nenutraukdamas jos bergždžių paieškų. Taip pat norėčiau pridurti, jog interviu minimi aktoriai, režisieriai, operatoriai bei filmų pavadinimai tiek pat realūs, kiek ir škotiška pabaisa Lochneso ežere.
Vienintelis tikras įvykis nutiko prieš porą metų, kuomet rajono viešojoje bibliotekoje viešėjęs aktorius Giedrius Savickas po renginio drauge nusifotografavo su bibliotekos vadovu Aivaru Vyšniausku. Tad žvelgiant į vieną iš tokių nuotraukų ir kilo mintis Melagių dienai sukurpti išgalvotą interviu.
Beje, vardan to „aprylinio“ įtaigumo, į tas nuotraukas buvo įkeltas ir molbertas su reklaminiu, neegzistuojančio filmo plakatu, kurio, be jokios abejonės, tose nuotraukose anksčiau nebuvo. Taip pat „aprylinis“ ir šiandien įkeltoje nuotraukoje į direktoriaus rankas įspraustas „Oskaras“, aukščiausias JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimas, kurį jis geranoriškai pasirengęs įteikti aktoriui Giedriui Savickui. Deja, tikrovėje „Oskaro“ Giedriui, regis, teks gerokai palaukti.
„Oskaras“!!!??? Man!!!??? Už ką!!!???“
Baigdamas visiems linkiu neprarasti gero ūpo ir„aprylinės“ nuotaikos ne tik balandžio 1-ąją, bet ir visomis kitomis debesuotomis dienomis. O jei nežinote kaip praskaidrinti pilką dieną, atidžiai perskaitykite žemiau patalpintą poeto Jono Mačiukevičius „instrukciją“. Iš jos ir sužinosite, ką reiktų daryti, kad galėtume „gyvent smagiau“.
Arnoldas Šatrauskas
„Išgalvotas gyvenimas“
Išgalvojau lietų, išgalvojau giedrą,
Išgalvojau jūrą ir kai ką daugiau,
Išgalvoti paukščiai retkarčiais pagieda
Išgalvotą giesmę, ir gyvent smagiau.
Išgalvosiu viską, ko esu netekęs,
Kelią, gražią mirtį ir kai ką daugiau.
Man ilgai šypsosis išgalvotos akys,
Išgalvotos lūpos, ir gyvent smagiau.
O kada neliks tikėjimo nė lašo,
Ir kančia į kūną tyliai įsigaus,
Išgalvosiu viltį, nors ir labai mažą,
Bet ir vėl gyventi bus, žinau, smagiau.
/Jonas Mačiukevičius/