„Su medžiais buvo lakstyta, su žole kalbėtasi buvo…“
Taip galėtumėm pristatyti dažną kuriantį žmogų… „Valandėlė apie kūrybą ir kūrėją…“ Šįsyk susitikimas Alovės bibliotekoje su medžio drožėju Vidmantu Lietuvninku skatino ne tik matyti ir mąstyti, jausti, bet ir galvoti apie amžinąsias vertybes. Klausydamiesi Vidmanto skaitomų savos kūrybos eilių, mėgavomės įtaigiu, paveikiu žodžiu, įterptu tarp jo filosofinių pamąstymų apie kūrybą, gyvenimo tikslus, prasmes.
Tiesaus atsakymo iš kūrėjo nesulauksi. Vidmantas sako: „Žiūrėkit į skulptūras – kūriniai patys pasakoja apie kūrėją.“
Vidmantas Lietuvninkas gyvena Lietuvoje. Tiksliau? Netoli Veisiejų. Dar tiksliau? Ilgininkų kaime… Puikiai įvaldęs drožybos technologijas jis nesipuikuoja savo kūriniais, nekalba ir apie laiką, skirtą vienos ar kitos idėjos įgyvendinimui ir tikina, kad visų svarbiausia – idėja. Kai žinai koks tikslas, atrandi ir priemones jam įgyvendinti.
O kad šis susitikimas įvyktų, esu dėkinga mūsų krašto medžio drožėjui Kęstučiui Benedikui. Ne tik už pažintį su jo bičiuliu Vidmantu Lietuvninku, bet ir į renginį pakviesta, šiuo metu Kęstučio namuose laikinai apsigyvenusia ukrainiete Natalija Kutasova. Ponia Natalija mums paskaitė savo kūrybos eilių, dėkojo lietuviams už geranoriškumą ir pagalbą, o mes paslapčia braukėme ašarą… Tik į tą vienintelį, labiausiai rūpimą klausimą, kada tas karas baigsis, atsakymo negalime žinoti.
Patyrėme jaudinančių ir įsimenančių akimirkų. Kūryba ir yra priemonė ir galimybė patirti džiaugsmą ir juo pasidalinti su kitais. Tik „nė vieno žmogaus patirtis negali būti absoliuti tiesa, ir ta patirtis negali būti receptas kitam.“
Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Alovės filialo vyresn. bibliotekininkė
Birutė Jarusevičienė
