Knygelės „Dabarcinės pasakos“ pristatymas Punios mokiniams

Visose Lietuvos bibliotekose ir mokyklose vyksta renginiai, skirti Lietuvių kalbos dienoms. Punios bibliotekoje šią savaitę vyko 2 lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, skirtos šiai akcijai. Trečiadienį mokytoja Alma Davidavičienė su 5-os klasės mokiniais skaitė lietuvių liaudies pasakas. Vaikai, perskaitę pasirinktą pasaką, turėjo ne tik trumpai atpasakoti jos turinį, bet ir nustatyti, ar ji stebuklinė, ar buitinė, ar turi pradžios bei pabaigos formulę. Na o ketvirtadienį tie patys penktokai bandė perprasti dzūkišką tarmę, skaitydami dzūkiškai parašytą knygelę „Dabarcinės pasakos“. Nors gyvename Dzūkijoje, bet mūsų krašte tikro dzūkavimo neišgirsite. Tad ir vaikams buvo gana sunku perskaityti tarmiškai parašytus žodžius. Ypač sunkiai sekėsi kietai ištarti raidę „l“(žymimą „ł“) tokiuose žodžiuose, kaip „siratėłė“, „vasarėłė“ ir pan. Daug tarmiškų žodžių teko „versti“ į bendrinę kalbą, nes ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai ir net seneliai, šių žodžių kasdienėj kalboj jau nevartoja.

Ketvirtadienį taip pat vyko ir šios dzūkų tarme parašytos knygelės pristatymas pradinių klasių mokinukams. Jiems daugiau papasakojau apie šios knygos atsiradimą. Naudodamasi skaidrių pateiktimi, supažindinau su jos kūrybine komanda, kurią sudarė keturios iniciatyvios dzūkės: projekto kuratorė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus vadovė Modesta Tarasauskienė, pasakų autorė – Ieva Aneliauskaitė-Motiejauskė, karpinius iliustracijoms sukūrė tautodailininkė Vita Jasienė, knygelės dizainą sukūrė grafikos dizainerė Banga Vaicekauskienė. Mintis išleisti pasakų knygelę dzūkiška tarme su karpinių iliustracijomis kilo, siekiant populiarinti vieną iš liaudies meno žanrų.

Vaikams paskaičiau dvi pasakas, prieš tai išdalinusi paruoštus „žodzynėlius“. Pasakų tekstai buvo demonstruojami ir ekrane, kad vaikai galėtų sekti žodžius ir iš karto nežinomą žodį susirasti žodynėlyje. Po to keletas vaikų pabandė patys paskaityti dzūkiškai, o pasiimti knygelę į namus susidarė eilė. Tas labiausiai ir džiugina – jei ir nekalbės dzūkiškai, tai bent jau daugiau žinos apie savo krašto tarmę, o susitikę su „cikru dzūku“ apsieis be vertėjo.

Na o pradinukus atlydėjusioms mokytojoms Daivai Bartkevičienei ir Daivai Abramavičienei skyriau dzūkiškai rašančio Juozo Žitkausko eilėraštį (kodėl šį – lai bus paslaptis):

Pomecis išajo
išajo pomecis grybauc
vienplaukė ir be kamašukų,
be meraškuotų nosinaitių
ir be juodos šūbukės —

išajo pomecis in miškų
pamiršus ciesų kelių

pasuko vienųroz po ciesiai,
paskiau po kairai, vėl po ciesiai
ir tep susplentojo galva,
kad rados tan pacan daikti,
kur ir andai stovėjo.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Punios filialo vyresnioji bibliotekininkė
Irena Kaškonienė

• 

• 

• 

• 

•