Aloviškė Aura Grigaravičiūtė-Česnulienė – kraštotyrinio darbo entuziastė

Aura Grigaravičiūtė-Česnulienė gimė Alovėje, čia prabėgo vaikystė, o į protėvių gimtinę gyventi sugrįžo jau sukūrusi šeimą. Auros vaikai yra penktoji karta, gyvenanti toje pačioje vietoje, Alovėje.

Kraštotyrinė veikla – vienas iš žingeidžios moters pomėgių. Dar vaikystėje tėčio padedama nusibraižiusi pirmąjį giminės medį, iš močiutės pasakojimų, iš tėčio domėjimosi istorija užsiaugino ir puoselėja poreikį rinkti, užrašyti, saugoti visokiais keliais gaunamą informaciją apie Alovės kraštą.

Per du dešimtmečius yra sukaupusi daug kraštotyrinės medžiagos, nuotraukų… „Kol kas ta medžiaga dar nesusisteminta, nes tam reikia ne tik laiko, bet ir įkvėpimo“, – sako kraštotyrininkė.

Į biblioteką Aura jau ne kartą yra užsukusi nešina vienu ar kitu įdomiu dokumentu. Taip biblioteką pasiekė Alovės Švč. Trejybės bažnyčios 1839 metais leidėjo ir publicisto Romualdo Podbereskio (Druskio-Podbereskio) pieštuku pieštas bažnyčios vaizdas, duomenys apie palaidojimus po bažnyčia nuo 1806 iki 1898 metų, Viktoro Jenciaus-Butauto straipsnis „Paslaptingi Alovės dvaro ir Nacionalinio muziejaus paveikslai. Kunigaikščių portretų galerija Alovės dvare”.

Prieš keletą dienų ji užsuko į biblioteką pasidalinti dar vienu, savo darbu „Alovė. Dvaras, bažnyčia, gyventojai. Chronologinė eiga. (1793–1820).”

Įžangoje kraštotyrininkė rašo, kad, „atlikus nuoseklią apžvalginę bažnytinių metrikų, kitų archyvinių dokumentų analizę, galima daryti kai kurias išvadas ir nusipiešti XVIII a. pab. – XIX a. pr. tiriamos lokacijos vaizdą. Ypač mažai buvo žinoma apie Alovės bažnyčios fundatorių kunigaikštį Jokūbą Kęstutį-Gediminą…”.

Šio darbo autorė siekė apžvelgti Alovės dvaro, bažnyčios bei parapijos bendruomenės gyvenimą tam tikrais pjūviais: rasime informacijos apie bažnyčios kunigus 1802–1820 m., pateikiami statistiniai krikšto duomenys, vaikų amžius Krikšto sakramento suteikimo metu, populiariausi Krikšto vardai, parapijiečių mirtingumas, laidojimo ypatumai, Alovės parapijos gyventojų tautybės, užsiėmimai, taip pat žinios apie prie bažnyčios veikusią špitolę ir kt.

Kraštotyrinio darbo entuziastė viliasi, kad galbūt pavyks atkurti Alovės istoriją nuo Vytauto laikų, tačiau tai yra gana sudėtinga, nes informacijos ištekliai – riboti.

Apie galutinį kraštotyrinio darbo rezultatą, knygą, Aura Grigaravičiūtė-Česnulienė kalba atsargiai ir tikisi, kad atsiras daugiau krašto istorijos puoselėtojų, kurie dirbs šį prasmingą darbą.

Tuo, kas jau yra bibliotekos kraštotyriniame fonde ir tuo, ką saugo kraštotyrininkė Aura Grigaravičiūtė, ji patikino, kad mielai dalinsimės.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Alovės filialo vyresnioji bibliotekininkė
Birutė Jarusevičienė