Dūžtančios formos

Kiekvienas žmogus turi savo melodiją, kurią klauso ne kartą, turi kino filmą, kurį norisi pažiūrėti dar kartą, yra knygos, kurios nesensta, nes skaito įvairaus amžiaus žmonės ir prie jų vis sugrįžta, tik turinį jau supranta kitaip, galbūt, pagal metus… Man taip atsitiko su Vytauto Mačernio poezija.

Žinau ją seniai – nuo tada, kai atgimimo laikotarpiu buvo išspausdinta. Perskaičiau, kažką išsirašiau ir padėjau knygą „Po ūkanotu nežinios dangum“ į lentyną. Kai šie metai buvo paskelbti Vytauto Mačernio metais, ėmiau galvoti, kokią galiu paruošti parodą, kuo papildyti jau turimą medžiagą? Akys užkliuvo už naujo Aldonos Ruseckaitės knygos „Dūžtančios formos. Romanas apie Vytautą Mačernį“ leidimo. Tai buvo naujas Vytauto Mačernio poezijos (ir gyvenimo) atradimas.

Remdamasi rankraščiais, laiškais, mylimosios ir artimųjų atsiminimais biografiniame romane rašytoja atskleidžia gyvą ir nežemiškai jautrų kūrybos, meilės ir karo blaškomo jauno žmogaus portretą. Jo mylimosios 97-erių metų Bronės Vildžiūnaitės mintys knygoje suskamba visiškai netikėtai. Kaip kokia vizija pasirodo jos ir Vytauto Mačernio neįvykusi santuoka. Vargu ar kas galėjo nujausti, kas iš tikrųjų dėjosi jaunos merginos širdyje, paklususios tėvams. „Mąsčiau ir mąsčiau, kapojau save į gabalus, kodėl tada išsigandau motinos kaprizų, gal net suvaidintos ligos. Kodėl neištekėjau 1943 m. rugpjūtyje? Iš kur Vytautas turėjo tokią nuojautą, kad sakė niekad, niekada,“ – pasakoja poeto mūza Bronė Vildžiūnaitė, kuri romane prabyla kaip Sofija Visvaldaitė.

Skaičiau ir pykau, žavėjausi ir graudinausi…

Tiek daug žinomų vardų ir pavardžių, kurie vienaip ar kitaip susiję su poetu: E.Matuzevičius, K.Bradūnas, H.Nagys, B.Krivickas, V. Mykolaitis-Putinas… Nauju atradimu knygoje man tapo žinomas aktorius Donatas Banionis. Jis vienas paskutiniųjų, o gal ir paskutinis, kuris matė Vytautą Mačernį gyvą. Ir kas žino, ar ne Vytautas išgelbėjo Donatui gyvybę, nutaręs, jog „vienam bus greičiau“, iškraustęs vežimą ir palikęs laukti D. Banionį šalikelėje taip ir nesugrįžo jo paimti…

Kitom akim ir kitais jausmais dabar skaitau Vytauto Mačernio poeziją. Suprantu, kad tokių poetų kaip jis reikės dar ilgai ilgai laukti. Ar sulauksime?

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Pivašiūnų filialo vyresn. bibliotekininkė
Marytė Burneikienė