Santaikoje – Knygnešio dienai skirta paroda „Kad neužželtų takas prie versmės…“

Į tamsiąją naktį, pelkynus išbraidęs,
Drąsus knygnešys atkeliauja į pirkią –
Ir šviečia kaip žvaigždės lietuviškos raidės,
Ir džiaugiasi širdys už skausmą jas pirkę.                                                      

(Petras Vaičiūnas „Aušros sūnums“)

Santaikos bibliotekoje iki kovo 31 d. veiks paroda„Kad neužželtų takas prie versmės…“, skirta Knygnešio dienai paminėti.

Kovo 16-oji Lietuvoje minima kaip Knygnešio diena, kadangi šią dieną 1846-aisiais gimė žymiausias knygnešys Jurgis Bielinis. Šią dieną pagerbiami visi knygnešiai, kurie lietuvių kalbos draudimo metais platino lietuviškas knygas.

Jurgis Bielinis (1846 m. kovo 16 d. – 1918 m. sausio 18 d.) – Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Mokėjo vokiečių, latvių, lenkų ir rusų kalbas. Nuo1873 m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino Motiejui Valančiui. Jo ir lietuviškos spaudos leidėjo Prūsijoje ryšininkas. 1885 m. įkūrė ir vadovavo Panevėžio krašto knygnešių draugijai. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė draudžiamos spaudos platinimo tinklą, apėmusį ir Latgalą. Bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, „Ūkininkas“, „Tėvynės sargas“ vėliau – „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios“. Pats leido neperiodinį laikraštį „Baltasis erelis“.

Nuo 1890 m. persekiojamas jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje ir tapo profesionaliu knygnešiu. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs penkis kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į Lietuvių konferenciją. Jurgis Bielinis įėjo į lietuvių tautinio judėjimo istoriją kaip ryškiausias lietuvio knygnešio prototipas.

Po 1863 metų sukilimo Rusijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių rašmenimis. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės. Vėliau, kai pradėjo eiti laikraščiai, slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus.

Knygnešystė tapo istorijos fenomenu. Knygnešiai buvo persekiojami, tremiami ir kankinami. 1904 m. gegužės 7 d. draudimas panaikintas, lietuviškai spaudai lotyniškom raidėm pradėta taikyti tokia pat tvarka kaip kitai spaudai.

Kviečiu virtualiai aplankyti šią parodą.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Santaikos filialo vyresn. bibliotekininkė
Laima Morkevičienė