Alytaus rajono viešoji biblioteka

Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in posts
Search in pages
Filter by Categories
Grožinė literatūra
Jaunimo garantijos
Knygų recenzijos
Literatūra vaikams
Naujienos
Naujos knygos
Parodos
Renginiai
Šakinė literatūra
final-logo

Vasario 16-osios Akto signatarai /Vasario 16-oji – Lietuvos valstybė atkūrimo diena/

Spausdinti

Tikiu, nesuklupsi, Tėvyne mana,
Turi į ką atsiremti.
Vasario 16-osios aušta diena –
Svarbiausia Lietuvai šventė.

L. Milčius

Vasario 16-oji – ypatinga data kiekvienam lietuviui ir Lietuvos istorijai. Šiemet jau 103-čiąjį kartą minime Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Ši data primena apie nenumaldomą žmonių ryžtą gyventi laisvai ir savarankiškai – esame ypatinga tauta, kuriai įgimtas laisvės troškimas.

Baigiantis pirmajam Pasauliniam karui Lietuvoje susidarė palankios sąlygos deklaruoti tautos buvimą ir jos teisėtą norą atkurti valstybę. Šiam tikslui įgyvendinti buvo išrinkti tautos atstovai – Lietuvos Taryba – žmonės, kurie šalies nepriklausomybę paskelbė nepalankiomis sąlygomis. Tai buvo drąsus žingsnis, nes visi pasirašiusieji rizikavo asmenine laisve.

Žymus istorikas Vincas Trumpa 1988 m. apie Lietuvos Tarybos atstovus, kurie 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, rašė: „Reikia taip pat pasakyti, kad vilniškei konferencijai pasisekė išrinkti labai plataus politinio diapazono Lietuvos Tarybą: nuo nepartinių ir krikščionių demokratų ligi socialdemokratų imtinai. Socialiniu atžvilgiu ją sudarė įvairių profesijų, amžiaus ir luomo žmonės: 7 teisininkai (jaunuolis Kazys Bizauskas dar tebebuvo teisės studentas), 4 kunigai, 2 agronomai, 2 verslininkai, 1 daktaras, 1 inžinierius, 1 sociologas. Kai kurie Tarybos nariai buvo garsūs mokslininkai ir spaudos darbininkai. Šių dienos akimis žiūrint, keisčiausia, kad Taryboje nebuvo nė vienos moters. Mat, tokie buvo laikai, tokie ir papročiai“.

Būtent tokios sudėties Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, 1918 m. vasario 16 dieną vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, kurį pasirašė visi dvidešimt Lietuvos Tarybos narių:

Jonas Vileišis (1872 – 1942) Teisininkas, žymus visuomenės ir politinis veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Jurgis Šaulys (1879 – 1948) Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Justinas Staugaitis (1866 – 1943) Vyskupas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Stanislovas Narutavičius (1862 – 1932) Teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Jonas Basanavičius (1851 – 1927) Lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, mokslininkas, gydytojas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Antanas Smetona (1874 – 1944) Politikas, Lietuvos respublikos tarpukario prezidentas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Kazimieras Steponas Šaulys (1872 – 1964) Prelatas, visuomenės ir valstybės veikėjas, profesorius. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Steponas Kairys (1879 – 1964) Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, inžinierius, profesorius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Jonas Smilgevičius (1870 – 1942) Bankininkas, ekonomistas, įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Kazimieras Bizauskas (1893 – 1941) Diplomatas, teisininkas, literatas, spaudos ir švietimo darbuotojas, visuomenės veikėjas, ateitininkas, vienas Lietuvos bankų steigėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Jonas Vailokaitis (1866 – 1944) Finansininkas, visuomenės bei politinis veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Donatas Malinauskas (1869 – 1942) Visuomenės veikėjas, Valstybės tarybos narys, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Vladas Mironas (1880 – 1953) Kunigas, Ministras pirmininkas, Lietuvos kariuomenės kapelionas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, politinis kalinys.

Mykolas Biržiška (1882 – 1962) Lietuvos literatūros istorikas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Alfonsas Petrulis (1873 – 1928) Kunigas, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas, pirmųjų lietuvių katalikų periodinių leidinių bendradarbis, Lietuvių mokslų draugijos ir Lietuvių draugijos nukentėjusios nuo karo šelpti narys, Tautos pažangos partijos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Saliamonas Banaitis (1866 – 1933) Lietuvos spaustuvininkas, leidėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Petras Klimas (1891 – 1969) Teisininkas, istorikas, publicistas, redaktorius, diplomatas, užsienio reikalų ministras, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Aleksandras Stulginskis (1885 – 1969) Antrasis Lietuvos prezidentas, signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų, agronomas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Jokūbas Šernas (1888 – 1926) Teisininkas, visuomenininkas, žurnalistas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Pranas Dovydaitis (1886 – 1942) /Ministras pirmininkas, teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, enciklopedistas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Mergalaukio filialo vyresn. bibliotekininkė
Sigutė Karčiauskienė