Santaikos bibliotekoje veikia Baliui Sruogai skirta paroda „Į mėlynus tolius“
Santaikos bibliotekoje vasario 2-27 d. surengta paroda „Į mėlynus tolius“, skirta poeto, prozininko, dramaturgo Baliaus Sruogos 125-osioms gimimo metinėms paminėti
Balys Sruoga gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose, turtingų ūkininkų šeimoje. XX amžiaus vidurio lietuvių rašytojas, palikęs ryškų pėdsaką daugelyje lietuvių literatūros ir kultūros sričių. Jis puikiai žinomas kaip simbolistinės poezijos kūrėjas, literatūros kritikas, dramaturgas, prozininkas, teatrologijos pradininkas Lietuvoje.
1912 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti „Aušrinėje“, „Rygos naujienose“, „Lietuvos žiniose“, „Naujam Take“, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale „Vaivorykštė“.
1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą. 1915 m. perėjo į Petrogrado imperatoriškojo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. 1916 m. perėjo į Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti literatūros. 1918 m. dėl suirutės ir bado po bolševikų Spalio perversmo nebaigęs studijų grįžo į Lietuvą.
1918-1919 m. dirbo mokytoju Vilniuje. 1919 m. gresiant lenkų okupacijai, pėsčiomis iš Vilniaus pasiekė Kauną. Dirbo spaudos biure, 1920-1923 m. dirbo dienraščio „Lietuva“ redaktoriumi. Laikraščiams rašė kandžius straipsnius, pasirašinėjo skirtingais slapyvardžiais – Sirakūzinas, Markizas Tigrui Nėrkonori, Padegėlis Kasmatė. Prisidengęs jais, polemizavo pats su savimi: gyrė, kritikavo, šaipėsi.
1921 m. gavęs pašalpą studijoms išvyko tęsti mokslų į Vokietiją, Miuncheno universitetą. Studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas. 1924 m. apgynęs diplominį darbą apie lietuvių ir slavų liaudies dainų ryšius, gavo filosofijos daktaro laipsnį.
Grįžęs į Lietuvą, 1924 m. kovo 22 d. Viekšniuose vedė istorikę ir pedagogę Vandą Daugirdaitę, kuri suteikė daug impulsų kuriant istorines dramas. 1927 m. jauna šeima susilaukė vienturtės dukters Dalios.
Balį Sruogą reiktų minėti kaip istorinio romano „Dievų miškas“ kūrėją, tačiau yra išleidęs ir poezijos rinkinių: „Į mėlynus tolius“ (1981 m.), „Saulė ir smiltys“ (1920 m.) ir „Dievų takais“ (1923 m.). Literatūrinį palikimą papildo poemos „Deivė iš ežero“ (1919 m.). Tačiau reikšmingiausia B. Sruogos kūrybos dalis yra istorinės dramos: „Milžino paunksmė“ (1932 m.), „Baisioji naktis“ (1935 m.), „Radvila Perkūnas“ (1935 m.) „Algirdas Izborske“ (1938 m.) „Kazimieras Sapiega“ (1938-1941 m.), „Apyaušrio dalia“ (1940-1941 m.), ir kiti…
Balius Sruoga yra pasakęs: „Ir jeigu aš esu, tai todėl, kad žinau kiekviename pakeleivingame broly ir sesery gyvenančią sielą mano. Ir jeigu aš būsiu, tai tik todėl, kad mūsų niekas nemiršta. Todėl aš ir einu į gyvenimą, mylėdamas žemę, tą žiaurią, rūsčią, drėgną. Todėl negailestingai suskaitytos mano dienos man yra palaimos žemė. Ir ištremty iki dugno išsemdamas aš maną dalią, laiminu žemės sultis ir amžinai grįžtančią dainą“.
Kviečiu virtualiai aplankyti šią parodą.
Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Santaikos filialo vyr. bibliotekininkė
Laima Morkevičienė
