„Nuoširdžiai… Tau…“ Kalėdų ir Naujųjų metų proga…

Daugelis mūsų negali įsivaizduoti savo gyvenimo be informacinių technologijų, su kuriomis, norime mes to ar ne, susiduriame beveik kiekvieną dieną. Tačiau nepaisant visų patogumų, kuriuos jos mums teikia, informacinių technologijų amžius negailestingai „nužudė“ daugelį mums įprastų dalykų, be kurių mes anksčiau neįsivaizdavome savo kasdienio gyvenimo. Juk kam važiuoti į kitą miesto galą susitikti su draugais, jei su jais gali bet kada paplepėti „skaipu“? Kurių galų vilktis į parduotuvę, jei viską gali užsisakyti internetu? Ir kam atviruke drebančia ranka raityti kalėdinius linkėjimus, jei vietoj to gali nusiųsti elektroninį sveikinimą?

Tačiau visais laikais dailus rankų darbo atvirukas su nuoširdžiais palinkėjimais buvo ir bus brangesnis nei sausas ir dalykiškas elektroninis laiškas. Turbūt tokia nuostata ir vadovavosi Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos trečiokai bei jų tėveliai, rajono viešojoje bibliotekoje surengę kalėdinių atvirukų parodą „Nuoširdžiai… Tau…“ Joje vaikai pristatė vienas už kitą gražesnius 24 atvirukus, kuriems sukurti panaudojo buityje įprastas medžiagas: pradedant it perlai blizgančiais karoliukais ir baigiant sukarpytais gėrimų šiaudeliais.

Būtent iš jų Oskaras ir pagamino elegantišką dovaną, papuoštą melsvu kaspinėliu, o Danielė ir Kotryna nubarstė savo stilizuotas eglutes baltais ir melsvais karoliukais, kurie prieš šviesą švyti lyg tikrų tikriausi perlai. Guoda savo kalėdinį atviruką pagamino iš kiek netikėtos medžiagos – iš medžio. Jame medinių eglučių, žvaigždučių ir snaigių fone, grakščiame judesyje įamžintas rausvas kalėdinis elnias, turbūt, skubantis nuvežti dovanas geriems vaikučiams.

Savo šventinį atviruką Lukas sukūrė sumaniai panaudojęs Kalėdų Senelio drabužių detales. Netgi sagos yra su diržu, kurį atsegus galima rasti kalėdinį sveikinimą. Tik štai kas įdomu: o kur Lukas rado šiuos Kalėdų Senelio rūbus? Ar tik per išsiblaškymą ir skubėjimą Senelis pas vaikučius neišskubėjo vilkėdamas vien tik pižama, išmarginta linksmais pingvinais? Tikėkimės, jog išsiblaškėliui Seneliui taip nenutiko.

Justina, regis, išties labai laukia šventinių dovanėlių, nes ji iš standžiai susuktų popieriaus juostelių pagamino tradicinę kalėdinę kojinę, kurioje Kalėdų Senelis palieka savo atneštas dovanas. O kad naktį dovanėlių neištampytų piktieji elfai, mergaitė šalia apdairiai pastatė „nuožmų“ sargybinį: juodą cilindrą užsimaukšlinusį Senį besmegenį.

Dar vienas atvirukų meistras – Vilius, sukūrė išties įstabų kalėdinės nakties sapną: į baltos vatos pūkų patalą jis panardino dvi žaliaskares eglutes, saldžiai snaudžiančias melsvame, gelsvomis žvaigždėmis nubarstytame nakties fone, kurias įdėmiai stebi virš jų pakibęs balsvas mėnulis. Panašus ir Pijaus darbelis, išlaikantis gerąsias klasikinio kalėdinio atviruko tradicijas.

Įdomus Dovydo atvirukas. Jo popierinė žaliaskarė papuošta dviem rausvais kaspinais ir tikromis eglutės šakelėmis, apkibusiomis rausvomis uogomis. Tačiau tai dar ne viskas, nes atvertus eglutės kraštus viduje galima drąsiai rašyti šventinius sveikinimus draugams bei artimiesiems. Itin švelnus Adrijos darbelis. Jos egzotika alsuojanti stilizuota eglutė sukurta iš ryškiaspalvių minkštų juostelių, o štai Matas, regis, yra linksmų plaučių vyrukas, nes jo atviruke pavaizduotas Kalėdų Senelis, Senis besmegenis ir poliarinis lokys nušvitę plačiomis, draugiškomis šypsenomis.

Visi norintys pasigrožėti vaikų sukurtais kalėdiniais atvirukais turėtų suskubti, nes paroda rajono viešojoje bibliotekoje veiks tik iki šio penktadienio, gruodžio 20 d. Vėliau atvirukai keliaus pagal jų tikrąją paskirtį – bus išsiųsti draugams bei artimiesiems, kurie ankstyvą Kalėdų rytą į rankas paėmę ryškiaspalvį atviruką galės džiaugtis jiems brangaus žmogaus siųstais linkėjimais, prasidedančiais širdingais žodžiais: „Nuoširdžiai… Tau…“ Kalėdų ir Naujųjų metų proga…

Arnoldas Šatrauskas