Kalėdų stebuklo belaukiant

Advento vainikas pirmą kartą buvo uždegtas XIX a. Hamburgo uostamiestyje. Mieste buvo daug našlaičių vaikų, kurie neturėjo namų, elgetavo ir miegojo gatvėse. Jaunas evangelikų bažnyčios pastorius Johannas Heinrichas Wichernas pradėjo iš gatvės rinkti vaikus, suteikė jiems pastogę ir maisto. Jis rūpinosi, kad vaikai įgytų profesiją: vieni tapo batsiuviais, kiti – dailininkais, sodininkais, siuvėjais… Jie nustojo elgetauti ir išmoko užsidirbti pragyvenimui.

Per 1838 metų adventą pastorius, norėdamas, kad jo svečiai sakraliau išgyventų šį laikotarpį, sugalvojo, kad nuo gruodžio pirmos dienos kiekvienas berniukas galėtų uždegti po spalvotą žvakutę. Kadangi kasdien būdavo uždegama po vieną žvakę, tai buvo pavadinta „Žvakių šventė”. Vienas pastoriaus draugas padarė medinį ratą, ant kurio sudėjo žvakes. Tai atsirado didelis šviesos vainikas. Berniukams tai labai patiko, todėl nuo 1851 metų jie patys pradėjo vainiką puošti eglės šakomis – gyvybės simboliu.

Daugeliui žmonių advento vainikas taip pat patiko. Tad Šviesos vainiko idėja paplito šeimose. Tačiau iškilo viena problema: kas gi namuose galėjo patalpinti vainiką su dvidešimt keturiomis žvakėmis? Aštuonioliktojo šimtmečio pabaigoje jau liko tik keturios žvakės, atitinkančios keturis Advento sekmadienius: trys violetinės ir viena rožinė.

Advento vainikas yra apskritimo formos. Apskritimas nuo senų laikų yra amžinumo ir vienybės ženklas, taip pat reiškiantis niekada negęstančią saulę ir jos metinį ciklą. Tokia forma išreiškia Kristaus paslaptį. Visada žaliuojančios eglės arba pušies šakos, kuriomis vainikas puošiamas, išreiškia viltį ir nesibaigiantį amžiną gyvenimą. Vainikas puošiamas raudonomis arba violetinėmis juostomis: raudona arba rožinė spalva yra Jėzaus, tapusio žmogumi, meilės simbolis; violetinė – atgailos ir pasiruošimo Jo atėjimui ženklas.

Keturios žvakės reiškia keturias advento savaites. Vienos po kitos žvakių uždegimas reiškia artėjimą prie Jėzaus gimimo, augančią šviesos pergalę prieš tamsą.

Pirmoji žvakė vadinama Pranašo arba Vilties žvake,
Antroji – Betliejaus arba visiems skirto išganymo žvake,
Trečioji – Piemenų arba džiaugsmo žvake,
Ketvirtoji – Angelų arba meilės žvake.

Advento vainikas – tai himnas gamtai, kuri atgyja, kai atrodo, jog viskas turėtų numirti…
… tai himnas šviesai, kuri nugali tamsą…
… tai himnas Kristui, tikrajai šviesai, kuri ateina nugalėti blogio ir mirties…

Todėl ir Krokialaukio bibliotekoje pakviesti vyresn. bibliotekininkės J. Vaičiulienės susirinko pradinių klasių mokiniai, kurie, pasiklausę advento vainiko atsiradimo istorijos ir simbolių prasmės, kartu kūrė didelį advento vainiką, kuris skleis šilumą iki pat Kalėdų. Vėliau kiekvienas kūrė savo advento vainiką, pasirinkdamas savo sugalvotą puošybą.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Krokialaukio filialo vyresn. bibliotekininkė
Jolita Vaičiulienė