Bibliotekos duris pravėrus…

„Aš laukiu šiandieną svečių!
Ateikit, bičiuliai mieli!
Visus atkeliauti kviečiu.
Ateiki ir tu, jei gali!“

 (B. Masiliauskienė)

Spalio 19 d. Punios bibliotekoje apsilankė Punios pagrindinio ugdymo skyriaus 1-2 klasių mokiniai, lydimi mokytojos Daivos Bartkevičienės. Nors tai buvo toli gražu ne pirmas vaikų vizitas ir jie visi jau puikiai žinojo, kur ieškoti vaikiškų knygelių, bet šį kartą nutarėme kiek rimčiau pasižvalgyti po biblioteką.

Žinoma, pradėjome nuo vaikiškų knygų lentynos: skaitėme užrašus, aiškinomės, ką reiškia lipdukuose ant knygų užrašyti skaičiai ir raidės, kaip jie parodo, kokio amžiaus skaitytojams tinka knyga. Keliaudami toliau radome visokių mokslų (matematikos, fizikos, biologijos, teisės, istorijos ir kt.) knygų, panardėme tarp suaugusiems skirtų grožinės literatūros knygų lentynų ir nutarėme, kad biblioteka šiek tiek panaši į miestą: tarpai tarp lentynų – gatvės, knygų lentynos – namai, o kiekviena knyga turi savo „adresą“.

Pasivaikščiojimą baigėme prie mini parodėlės, kurioje buvo dvi knygų grupės: vienoje – naujos, kitoje – senos arba vaikų sugadintos knygelės. Uždaviau vaikams klausimą, kurias knygeles jie norėtų pasiimti ir, manau, atsakymas visiems aiškus! Tai buvo proga pakalbėti apie tai, kaip reikia elgtis su knygelėmis, kad jos kuo ilgiau išliktų gražios ir patrauklios.

Po ekskursijos po biblioteką paskaičiau vaikams linksmą Violetos Palčinskaitės eilėraštį „Pelėdos knygynas“ iš Metų knygos rinkimuose dalyvaujančios knygelės „Eilėraščiai iš namų“. Ne visi vaikai žinojo, kuo skiriasi knygynas ir biblioteka, bet antrokas Arnas paaiškino, kad knygyne knygas reikia pirkti, o bibliotekoje galima pasiskolinti ir skaityti.

Puslapį, kuriame buvo eilėraštis, buvau pasižymėjusi skirtuku – „kramtuku“. Jis vaikams labai patiko, tad nusprendėme visi panašius pasigaminti. Kadangi toks atvejis buvo numatytas iš anksto, tai ir priemonės darbui jau laukė ant stalų. Sunkiausias darbas buvo iškirpti skirtukui dantukus – teko ir mokytojai, ir bibliotekininkei savo ranką pridėti, bet toliau viskas ėjosi kaip iš pypkės.

Na, o kad būtų galima tuos skirtukus iš karto panaudoti pagal paskirtį (ir, žinoma, dėl to, kad mažos dovanėlės stiprina draugystę), padovanojau vaikams po Birutės Masiliauskienės eilėraščių knygelę.

Biblioteką mokinukai paliko linksmi, pažadėję grįžti į knygų šalį dar ne kartą.

 

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Punios filialo vyresnioji bibliotekininkė
Irena Kaškonienė