Miroslave prisimintos senosios Jurginių tradicijos

Balandis – džiaugsmo, gyvybės pabudimo ir įvairių tradicinių švenčių mėnuo. Ryškiausia jų –Jurginės. Tai pavasario žalumos, jaunimo, žemdirbių ir arkliaganių šventė, nuo seno ypač populiari Rytų Lietuvoje. Seniau ją dar vadindavo žemdirbių Naujaisiais metais. Nuo seno buvo švenčiama gyvulių globėjo Ganiklio ir žalumos dievo Jorio garbinimo šventė. Jorėti – reiškia augti, plisti, žaliuoti.

Alytaus rajono viešosios bibliotekos Miroslavo filialo vyresnioji bibliotekininkė Nijolė Žiūkienė su keletu skaitovių ir Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro Miroslavo skyriaus etnografiniu ansambliu „Slabadėlė“ balandžio 20 d. lankė Miroslavo globos namų gyventojus, su jais prisiminė senąsias Jurginių tradicijas, burtus, prietarus, dainavo dainas.

Anot senolių, Jorė, arba Joris – pavasario Perkūnas. Jis vaizduojamas kaip raitelis, valdantis žemės raktus, prikeliantis augmeniją. Jorė po žiemos šalčių atrakina žemę, pasiunčia į ją lietų. Lietuvoje Šv. Jurgis laikomas ir mūsų kariuomenės, jaunimo globėju, todėl Jurginių dieną švenčia ir kariškiai, jaunimo organizacijos.

Laikau rankoj vedlį rodantį kelią –
Žėruojančią mažą žibuoklių puokštelę.
Per bundantį šilą, pro džiugesio gausmą
Ji veda mane į pavasario džiaugsmą.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Miroslavo filialo vyresnioji bibliotekininkė
Nijolė Žiūkienė