Popietė ,,Kalba – gyvenimo duona“

„Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“ Taip rašė Mikalojus Daukša 1599 m.

Šventajame rašte teigiama, kad žmonės senais laikais kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti. Kalbininkai taip pat tvirtina, kad visos dabartinės pasaulio kalbos išsirutuliojo iš vienos kalbos – prokalbės.

Mergalaukio bibliotekoje vyko popietė ,,Kalba – gyvenimo duona“, skirta Tarptautinei kalbos dienai paminėti. Popietės tikslas – ugdyti meilę lietuviškam žodžiui, skatinti išsaugoti kalbą ateinančioms kartoms, mokyti bendravimo kultūros, skatinti teigiamas emocijas.

Vaikai rungėsi senovės pašmaikštavimų viktorinoje, spėliojo skaitomų ištraukų autorius ir knygų pavadinimus, taisė žargonus, barbarizmus, svetimybes, prisiminė patarles apie gimtąją kalbą. Jie su entuziazmu, kūrybiškumu ir motyvacija dalyvavo popietės veiklose: šmaikštavo, pasakojo, spėliojo, taisė vienas kito kalbą.

Apibendrindama bibliotekininkė pastebėjo, kad mūsų seneliai ir proseneliai ypač ryškiai jautė gimtosios kalbos svarbą. Jie mokėjo ir pasaką pasekti, mįslę įminti, paukštelių balsus pamėgdžioti, pašmaikštauti, vienas iš kito švelniai pasišaipyti.

Popietę baigėme Justino Marcinkevičiaus eilėraščiu apie žodžius:

,,Žodžiai, kaip ir daiktai, –
atšimpa ir nusinešioja.
Juos reikia galąsti,
o prieš ištariant dulkes nušluostyti,
kaip nušluostome jas nuo paveikslo.
Tad kalbėkime tik dideliais
Ir labai švariais žodžiais.”

 

Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Mergalaukio filialas vyresn. bibliotekininkė
Sigutė Karčiauskienė