Adventas – laukimas, ramybė ir paslaptis

Nuo senų laikų Advento laikotarpis visiems buvo šventas, pilnas netikrumo ir laukimo metas. Pasak popietės dalyvės A. Saulėnienės pasakojimo, Advento-Kalėdų metu vakarodamas jaunimas ne tik dainuodavo ir žaisdavo, bet ir visokius atsitikimus pasakodavo, mįsles mindavo, į kalbą patarlių ar posakių įpindavo. Jaunimas vakarodamas ir žaidimų pažaisdavo, ratelius eidavo, tik viskas vyko santūriau ir lėčiau, labiau primindavo apeigas, o ne linksmybes.

Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokytoja Rasa Aleksandravičienė mokė ir aiškino kaip reikėtų nusipinti adventinį vainiką, koks jis turi būti.

Adventinio vainiko pynimas atkeliavo iš germanų tautų. Advento vainikas turėtų būti padėtas garbingoje vietoje ant stalo. Po dienos darbų vainikas kviečia visus bendram pokalbiui, pabūti kartu, išklausyti vienas kitą, pajusti gerumą. Tikrasis Advento vainikas dedamas ant stalo pačią pirmąją Advento dieną. Jame tarp šakelių įtaisomos keturios žvakės. Jos reiškia ir keturis metų laikus, ir keturias Advento savaites. Pirmąją savaitę degama viena žvakė ir taip kas savaitę, kol įsižiebia visos keturios. Prie žvakės šviesos kalbėtis daug jaukiau ir maloniau. Tai toks metas, kai verčia mus apmąstyti nuveiktus darbus, ką turėtumėm keisti savyje ir aplink save, kad kitais metais būtume laimingesni. Popietės dalyviai atsakinėjo į klausimus apie Adventą, teisingai atsakę, gavo prizus, o nusipintą vainiką nusinešė į namus.

Gruodis – tamsiausias ir niūriausias metų laikas. Todėl mūsų protėviai bijojo mirusiųjų vėlių, meldėsi už juos. Iki Kūčių buvo susikaupimo ir taikos metas. Reikėjo atsiskaityti su gyvaisiais: atsiprašyti, susitaikyti, atiduoti skolas. Todėl ir mes, bibliotekos darbuotojos Lina ir Valė, kviečiame nepamiršti šio gražaus papročio. Iš šventinio laukimo reikia pasiimti tai, kas gražu ir šviesu, kas papildo mūsų kiekvieno vertybes ir įprasmina prieššventinį ir šventinį buvimą kartu.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Daugų filialo vyresn. bibliotekininkė
Valė Remeikienė