Ar Kalėdos tinkamas metas „Knygų Kalėdoms“?
Nuo 2011-ųjų metų Lietuvoje kasmet vyksta kilni Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“, kurios metu gyventojai kviečiami dovanoti šalies bibliotekoms, globos namams, vaikų dienos centrams naujas knygas. Štai ir šiemet lapkričio 15 d. šalies bibliotekos gavo kvietimus prisijungti prie šios filantropinės akcijos, kurios metu vien pernai minėtoms įstaigoms buvo padovanota daugiau nei 50 tūkst. naujų knygų.
Akcijos metu ne tik dovanojamos knygos, bet ir vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai, renginiai, susitikimai su rašytojais. Prie šio kilnaus tikslo noriai prisijungia ir verslo organizacijos bei dalis knygynų, siūlančių dalį akcijoje dalyvaujančių knygų įsigyti su nuolaida. Jų sąrašus sudaro pačios bibliotekos. Iš pažiūros viskas atrodo puikiai ir nepriekaištingai: kilni idėja, sklandus organizavimas, aplink plevena plačios šypsenos ir svaiginanti Kalėdų laukimo nuotaika. Tačiau ne tiek svaiginanti, kad gyventojai kiek plačiau pravertų savo pinigines ir ryškiaspalves akcijos dėžes pripildytų dar spaustuvės dažais kvepiančiais leidiniais.
Su kiekvienais metais provincijų bibliotekoms dovanojama vis mažiau naujų knygų, o ir tos kelios, nugulusios dėžės dugną, puikiai mena Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laikus. Įprastai tokių akcijų metu žmonės atsikrato senomis, jiems nereikalingomis knygomis ir retas jų ryžtasi į akcijos dėžę įmesti naują keliasdešimt eurų kainuojantį leidinį. Galbūt turtingesni Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų gyventojai, gaunantys „vilnietiškus“ atlyginimus, ir ryžtasi akcijos metu paišlaidauti, tačiau rajono žmonės įprastai vengia „pravėdinti“ pinigines tokia proga. Ir dėl to kaltas ne žmonių gobšumas ar savanaudiškumas, bet ir itin brangios knygos, sunki dovanotojų materialinė padėtis ir netinkamai parinktas akcijos laikas.
Kalėdos! Vieniems šis meduoliais kvepiantis žodis kelia šventinę euforiją, kitiems gi – nepamatuotą siaubą. Nes įsisukus į prekybininkų primestą kalėdinę apsipirkimo pasiutpolkę, iš jos ištrūksti tik finansiškai nustekentas ir su išverstomis kišenėmis. Tad dabar ir pabandysiu paaiškinti, kodėl gi Kalėdos ir žiema nėra pats tinkamiausias metas organizuoti kalėdinę knygų dovanojimo akciją.
Kalėdų metu organizuojama daugybė įvairiausių akcijų-atrakcijų, kviečiančių aukoti vaikų globos namams, nepasiturintiems vienišiems senukams, žmonėms su negalia, pabėgėliams, maltiečiams, „Maisto bankui“, badaujantiems Afrikos vaikams, ligoninėms, sunkiems ligoniams ir t. t. ir pan. Ir tai yra teisinga. Nes jokia knyga neverta žmogaus gyvybės, jei kitų geradarių dosnumo dėka jai galima bent kiek pagelbėti. O gal net ją ir išgelbėti.
Kalėdinių švenčių laikotarpiu žmonės itin daug lėšų skiria maistui bei dovanoms. Ne paslaptis, jog lietuviai mėgsta skaniai ir gausiai pavalgyti, visa tai užgerdami ne vien tik sultimis ar vaisvandeniais. Maistas ir gėrimai brangsta, tad didelę šeimų biudžeto dalį suryja Kūčių-Kalėdų stalas, o po dovanų teikimo vajaus draugams bei artimiesiems galima drąsiai imti paskolą artimiausiems dviem mėnesiams. Kur jau ten kažkokios tai knygos. Knygos palauks.
Visi žinome, jog Kalėdos (kol Seimas nenusprendė kitaip) tautiečius užklumpa žiemą, o žiema lietuvio sąmonėje jau seniai virtusi nežabotų išlaidų už šildymą prakeiksmu. Nes, nepaisant visų PVM-ų ir lengvatų, šildymo sezono metu dažnas lietuvis galutinai ištirpina bet kokias juodai dienai atidėtas santaupas. Jau nekalbu apie žieminių rūbų, šiltos avalynės ar išpūstas vaistų kainas, kurios susirgus varo į neviltį ne vieną Lietuvos pilietį. O žiema, žinia, pats palankiausias metas sirgti. Tad ir šiuo atveju knygos kukliai glaudžiasi antrame plane. Už spirgančių radiatorių, veltinių ir vaistų buteliukų.
Žinoma, pakapsčius giliau, galima atrasti dar visą puokštę svarių argumentų, kodėl kasmet taip menksta kalėdinis knygų kraitis. Tačiau išvada peršasi viena: nei Kalėdos, nei žiema nėra pats tinkamiausias metas organizuoti „Knygų Kalėdas“. Tad ką gi būtų galima pasiūlyti? Kokia data šiai akcijai būtų pati tinkamiausia?
Manau, jog karučio išradinėti nereikėtų. Prisiminkime Pasaulinę knygos ir autorinių teisių dieną, kuri UNESCO sprendimu visame pasaulyje švenčiama balandžio 23 dieną. Šia švente siekiama pabrėžti menkstančią knygos vertę, kurią vis labiau užgožia išsikerojusios informacinės technologijos. Tad kas gi mums trukdo prisijungti prie šios kilnios UNESCO iniciatyvos ir kartu su viso pasaulio knygų gurmanais tinkamai ją paminėti, dovanojant bibliotekoms taip reikalingas naujas knygas, kuriomis, deja, Lietuvos vyriausybė nesugeba tinkamai aprūpinti šalies bibliotekų? Žinoma, geriausia nepaisyti jokių akcijų-atrakcijų ir knygas bibliotekoms dovanoti ištisus metus. Tačiau jei jau taip norisi rasti tam tinkamiausią laiką, lai tai būna mėnuo nuo balandžio 23-iosios, kuomet pavasarį kartu su atbundančia iš žiemos sąstingio gamta gerumu pražysta ir žmonių širdys, dosniai dalijančios pavasarines dovanas. Tarp jų ir knygas.
Arnoldas Šatrauskas
