Alytaus rajono viešoji biblioteka

Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in posts
Search in pages
Filter by Categories
Grožinė literatūra
Jaunimo garantijos
Knygų recenzijos
Literatūra vaikams
Naujienos
Naujos knygos
Parodos
Renginiai
Šakinė literatūra
final-logo

Rajono viešojoje bibliotekoje – Jolantos Sabonienės floristikos darbų paroda „Vaikystės pievomis einu“

Spausdinti

Tarsi išprotėjęs dailininkas ryškiaspalvėmis spalvomis besitaškantis ruduo, nepaisydamas gamtos jam primestų rėmų, įsisuko ir į rajono viešąją biblioteką bei nudažė visus kampus ir pakampes sodriomis ugningo spalio spalvomis. Čia visą spalį ir lapkritį lankytojus pasitiks Alytaus lopšelio-darželio ,,Nykštukas“ meninio ugdymo pedagogės Jolantos Sabonienės autorinė floristikos darbų paroda „Vaikystės pievomis einu“. Jolanta Sabonienė ne tik kuria floristikos darbus, ji – ir muzikos mokytoja, išleidusi dvi savo kūrybos knygeles „Supk mane, vaikyste“ ir „Kur vinguriuoja Nemunėlis“, skirtas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo vaikams bei jų ugdytojams.

Parodos lankytojų dėmesiui – 17 skirtingu laikotarpiu sukurtų floristikos darbų, kurių pagrindinė tema yra mus supanti gamta. Gamta visais metų laikotarpiais: šviesi, tamsi, ironiška, bet visuomet graži ir nepakartojama. Ji – neblėstantis įkvėpimo šaltinis, nemokamų idėjų saugykla, iš kurios autorė rieškučiomis semiasi originalių idėjų naujiems kūrybiniams sumanymams. Matosi, jog menininkė myli gamtą ir daug laiko praleidžia joje. Tad tarsi norėdama sustabdyti gęstančios gamtos bei žiedų grožį, autorė tai įamžino savo darbuose, kad jie kuo ilgiau džiugintų žmonių širdis bei sielas, kol pakąsta šalnų gamta dar neužtraukė pūkinės sniego skraistės ilgam žiemos miegui.

Tačiau gamta autorei – ne tik idėjos ir nauji sumanymai, bet ir nepamainomas „medžiagų“ šaltinis, dosniai dalijantis savo dovanas ją mylintiems žmonėms. Floristikos darbams sukurti autorė naudoja violetines juozažoles, kviečių varpas, šlamučius, smilgas, nendres, burnočius, arkliarūgštynes, kankorėžius, giles, o kompozicijoms pagyvinti – ir „negyvosios“ gamtos paveldą: kriaukleles bei akmenukus. Jau vien ko vertas kankorėžinis ežiukas, dėl pabrangusių obuolių priverstas tenkintis ant kupros tempiamomis šešiomis gilėmis! Iš pažiūros visi gamtiniai komponentai yra nepaprastai skirtingi ir tarsi neturi tarpusavyje nieko bendro, tačiau talentingos autorės rankose jie sugula į darnią meninę visumą, sukurdami nepakartojamą gamtos harmoniją, įamžintą būties akimirką, į kurią ir jums siūlome užmesti akį.

Arnoldas Šatrauskas