Konferencija Piliakalnių metams ir Baltų vienybės diena Punioje

Rugsėjo 22 d. mažoji Lietuvos kultūros sostinė Punia vėl kvietė į didelį renginį – čia vyko Piliakalnių metams skirta konferencija ir buvo minima Baltų vienybės diena.

Konferenciją „Piliakalniai vakar, šiandien ir rytoj“ organizavo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija. Vyr. specialistė Ramutė Milušauskienė atidarė konferenciją bei pristatė pranešėjus. Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė Punios seniūnas Gintautas Laukaitis.

Pirmasis pranešimą „Nemuno vidurupio piliakalniai: nuo pažinimo iki apsaugos“ skaitė Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, docentas Gintaras Zabiela. Jis pristatė paskutinių dešimties metų tyrimus, kurių metu Lietuvoje buvo surasta naujų piliakalnių. Šiuo metu Lietuvoje rasta 920 piliakalnių. Savo pranešime archeologas Gintautas Zabiela pateikė ir naują sensaciją – Prienų rajone Voseliūnų kaime surastas naujas piliakalnis. Jis dar neįrašytas į registrus. Archeologo teigimu, tai vienas didžiausių Lietuvos piliakalnių.

Kernavės muziejaus archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė pristatė pranešimą „Lietuvos piliakalnių tyrimai. Metodų kaita nuo XIX amžiaus“. Sužinojome, kad piliakalniais susidomėta ir pradėta juos tyrinėti XIX a. pradžioje. Vienas pirmųjų Lietuvos tyrinėtojų – Pranciškus Vilčinskis (1796-1859), pirmojo archeologinio Lietuvos žemėlapio sudarytojas – Fiodoras Pakrovskis (1855-1903). Tarpukariu piliakalnius tyrinėjo Vladas Nagevičius (1880-1954). Anksčiau tyrinėtojai tyrimus atlikdavo tik kasinėjimo būdu, šiuo metu į pagalbą pasitelkia metalo detektorius, matavimo ir orientavimosi prietaisus, aerofotografiją, magnetometrus, lazerinio matavimo sistemą LiDAR.

Alytaus kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė pristatė legendas apie Alytaus krašto piliakalnius. Pristatant piliakalnius, dažniausiai pasakojamos labiausiai paplitusios istorijos ir legendos. Kai kurie piliakalniai jų turi po keletą. Pasirodo, kad mūsų Punios piliakalnis turi net 11 legendų, o kuri yra tiksliausia, nėra žinoma, nes kiekviena yra atsiradusi tam tikru laikmečiu. Tai buvo staigmena ir mums, vietiniams gyventojams.

Konferencijoje buvo galima įsigyti Vilmos Jenčiulytės ir Artūro Balčiūno sudarytą knygą „Alytaus rajono piliakalniai“, kurios tikslas – atrasti ir naujai pažvelgti į vieną iš gražiausių mūsų praeities palikimo dalį – piliakalnius, atkreipti dėmesį į jų kultūrinį ir istorinį unikalumą, priminti piliakalnių apsaugos ir išsaugojimo būtinybę. Leidinyje gausu iliustracinės medžiagos, pateiktos visos žinomos piliakalnių legendos. Knyga skirta ne tik Lietuvos, bet ir užsienio skaitytojams, nes medžiaga pateikta trimis kalbomis: lietuvių, lenkų ir anglų.

Alytaus klubo „Jotvos sūnūs“ atstovai konferencijoje pristatė atkurtą baltiškąją ginkluotę ir drabužius. Papasakojo, pagal kokius radinius tai gaminama, kokios medžiagos naudojamos. Šio klubo nariai dalyvauja įvairiuose renginiuose, demonstruoja baltų gyvenimą ir kovas. Norintieji po konferencijos galėjo išbandyti ginkluotę, apsirengti baltiškuosius drabužius.

Pasibaigus konferencijai, vyko Alytaus kraštotyros muziejaus parodos „Mūsų protėvių dvasia“ atidarymas. Parodą pristatė ir apie jos rengimo darbus pasakojo muziejaus darbuotojai Vilma Jenčiulytė ir Artūras Balčiūnas. Parodoje eksponuojama visi Alytaus krašto piliakalniai ir kai kurių maketai.

Konferencijos dalyviai buvo pakviesti pasivaišinti panemunių dzūko pirkioje, kur galėjo pasidalinti patirtais įspūdžiais ir atsigauti po informacijos gausos. Čia prie mūsų prisijungė ir senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ iš Vilniaus.

Pusvalandį pailsėję, visi patraukė link piliakalnio. Mažiau susipažinusiems su Punios istorija ar besilankantiems pirmą kartą, ekskursiją pravedė buvusi Punios mokyklos – daugiafunkcio centro direktorė, istorijos mokytoja Laimutė Žūsinienė.

Na, o piliakalnio prieigose jau laukė į Baltų vienybės dienos minėjimą susirinkę puniškiai ir svečiai iš aplinkinių kaimų, Alytaus. Tarp jų ir Seimo narys Petras Valiūnas su žmona.

Renginio pradžioje L. Žūsinienė trumpai priminė susirinkusiesiems baltų istoriją, Saulės mūšio reikšmę lietuvių tautos išlikimui. Punios bibliotekininkė I. Kaškonienė kalbėjo apie Baltų vienybės dienos šventimo tradicijas, jos įprasminimą, uždegant Baltų vienybės ugnis ant piliakalnių Lietuvoj, Latvijoje ir kituose kraštuose, kur gyvena savo baltiškų šaknų neužmirštantys lietuviai.

Kol vienas iš romuviečių senoviniu būdu su titnago skiltuvu įžiebė ugnį ant apeigų aukuro, ansamblis „Kūlgrinda“ pagiedojo garbinimo giesmę žemės deivei Žemynai. Ansamblio vadovė Krivė Inija Trinkūnienė trumpai pristatė Romuvos veiklą, kuri tęsia senąsias baltų dvasines tradicijas ir pradėjo ugnies garbinimo apeigas. Pirmiausia ugnelė buvo maitinama, beriant į ją po saujelę druskos ir kartu giedant sutartinę ugnies deivei Gabijai:

 Dega Ugnelė, tūta tūta,
Dega Gabija, tūta tūta,
Piliakalnely, tūta tūta,
Aukštajam kalnely, tūta tūta…

Į visas apeigas, šokius, sutartinių giedojimą ansambliečiai įtraukė susirinkusiuosius. Visi, kas norėjo, galėjo įsijungti į pagrindinio pagonių dievo Perkūno palabinimo ceremoniją – atsigerti iš aplinkui siunčiamo apeiginio kaušo naminės giros ir pasakyti linkėjimą draugui, kaimynui, šventės dalyviams ar visai Lietuvai.

Po jaudinančio „Kūlgrindos“ pasirodymo laukė dar viena ceremonija – baltiškų ženklų, kuriuos su Punios mokyklos vyresniųjų klasių mokiniais pagaminome bibliotekoje, ir šiaudinių skulptūrų, sukurtų Šiaudinių skulptūrų plenero, vykusio Punioje rugpjūčio 25 d., metu, deginimas. Gaila, kad po liūčių drėgni šiaudai nelabai norėjo degti. Bet ir vėl nauja atrakcija vaikams, o ir kai kuriems suaugusiems – stengtis įpūsti ugnelę ar iš aukuro kokią žariją atnešti, kad suliepsnotų Baltų vienybės ugnis prie Punios piliakalnio, kad būtume vieningi, gerbtume ir saugotume savo gimtąją kalbą, istoriją.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Punios filialo vyresn. bibliotekininkė
Irena Kaškonienė