Pavasariniai poezijos posmai Vankiškiuose

Pavasaris. Ievų ir vyšnių žydėjimas. Tulpių liepsnelės darželiuose. Šitoks grožis atbudusios gamtos. Geria akys visą tą grožį, džiaugiasi širdis.

Ir niekas negali stebėtis, kad, matydami visa tai, pradeda čiulbėti paukščiai. Prabyla savitais balsais ir poetai. Poezijos paukštė tą savaitgalį atskrido į Vankiškių biblioteką. Čia tėkmiečius literatus pasitiko ir pristatė klausytojams bibliotekininkė Marytė Račkauskienė. Ji gražiai paskaitė atvykusių poetų posmus, pastebėjo, jog šalis švenčia Motinos ir knygos dieną. Priminė, kad „Tėkmės“ poetai šioje bibliotekoje lankosi nebe pirmą kartą.Ta draugystė turi gilias šaknis.

Trumpai apie klubo „Tėkmė“ veiklą kalbėjo Emilija Krušinienė. Ji atkreipė dėmesį į knygos svarbą žmogaus gyvenime. „Kol yra knyga, žmogui negresia vienišumo pavojus“, – yra rašęs poetas Justinas Marcinkevičius. Iš tiesų žinome, kad knyga – tai nebylus draugas, teikiantis žinių ir malonių išgyvenimų. Poetės skaitė savo eiles apie pavasarį, apie brangiausią žmogų – motiną, tėvynės meilę:

Aš tavyje, o tu many-
Su molžemio kalvelėm,
Su kryžium sodžiaus pakrašty,
Išlydinčiu į kelią.

Poetė Milda Zaveckienė prisiminė tremties metus ir skaudų motinos likimą, tremtyje rašytus eilėraščius. Vaizdai atgyja ir tampa kūrybos pamatu. Tėvynės ilgesys taip pat gimdė poezijos posmus, kurie gulė į knygas. Poetė Ramutė Biesevičienė ne tik rašo poeziją, bet ir kuria dainas ir jas dainuoja. Ir šįkart klausėmės Ramutės skambių dainų, dedikuotų artimam žmogui – vyrui bei jų jubiliejaus metams. Ji paskaitė eilėraštį „Mamai“ ir kitus – gamtiniais motyvais. Dainininkei patinka romansai rusų kalba. Iš tiesų, yra gražių romansų ne tik rusų, bet ir lietuvių kalba. Dainos suartina žmones.

Pirmą kartą išgirdome Santaikos bibliotekininkės Laimos eilėraščius, nuoširdžius, atvirus, priimtinus kiekvieno skaitytojo širdžiai. Ir pagalvojome – štai dar viena poetė mūsų klubui „Tėkmė“. Ko gero, susitiksime rudenį Santaikos bibliotekoje platesniame literatų būryje. Juk poezija suteikia dvasinę atgaivą, žadina kilnius jausmus, pakylėja klausytoją nuo pilkos kasdienybės, atitraukia nuo rūpesčių.

Marytė Račkauskienė turi didelę darbo patirtį. Gal todėl buvo miela pabūti jaukioje bibliotekoje, pasidairyti po gražiai sutvarkytas įvairaus turinio knygų lentynas. Ir, žinoma, turėti vilties, kad dar ne kartą čia apsilankysime.

Te poezijos paukštė skrenda toliau, į kitas kultūros įstaigas ar bibliotekas.

 

Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė
Emilija Krušinienė