Rekomenduojamos gegužės mėn. naujai gautos grožinės literatūros knygos suaugusiems, vaikams ir jaunimui

Anotacija:

Detektyvų mėgėjams Džekas Frostas pažįstamas iš kriminalinio serialo „Frosto prisilietimas”, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Davidas Jasonas. Serialas ir aktorius Jungtinėje Karalystėje pelnė gausybę apdovanojimų.
Detektyvas Džekas Frostas keistuolis: jis nesilaiko darbo drausmės, yra netvarkingas, ironiškai bendrauja su aplinkiniais ir problemas traukia lyg magnetas. Vis dėlto už šios kaukės slypi jautri siela ir stiprus teisingumo jausmas…
Įvykių Dentone kaip visada nestinga. Viena po kitos žudomos prostitutės; griaudamas pašiūrę sode, šios savininkas randa žmogaus griaučius; ginkluoti plėšikai apvagia degalinės parduotuvę ir juvelyrinę.
Bet kriminalistui inspektoriui Džekui Frostui labiausiai rūpi prieš devynias savaites dingusios aštuonmetės Vikės Stiuart likimas. Negana to, dingsta dar viena mergaitė. Netrukus ji atrandama… išprievartauta ir pasmaugta.
Pagrindinis įtariamasis pasikaria kameroje, palikęs raštelį, kuriuo dėl savo mirties kaltina Frostą. Įkalčiai byloja, kad asmuo buvo įtariamas nepagrįstai.
Storžievis, nedrausmingas bebaimis Frostas klimpsta į bėdą.

Anotacija:

CATHERYNNE M. VALENTE (Ketrin M. Valenti, g. 1979 m.) – JAV Meino valstijoje gyvenanti romanų ir eilėraščių rašytoja. Populiariausios jos knygos – trys istorijos apie nelengvo ir karšto būdo mergaitę Rugsėję iš Omahos ir jos nuotykius Pasakų šalyje. Į šią šalį galite patekti ir jūs!
Rugsėję jau pažįstate iš pirmosios knygos. Ir žinote, kad ji nugalėjo Markizę ir išvadavo Pasakų šalį. Tačiau grįžusi atgal ji kiekvieną dieną ilgisi Pasakų šalies stebuklų ir ten sutiktų draugų. Be to, ten liko ir jos šešėlis. Ji būtinai turi sugrįžti! Ir vieną dieną jos troškimas išsipildo: Rugsėjė vėl Pasakų šalyje. Tačiau kaip ji klydo, galvodama, kad nugalėjus Markizę gyvenimas ten vėl tapo pasakiškas. Anaiptol. Pasirodo, visi Pasakų šalies gyventojai taip pat prarado savo šešėlius. Juos susiurbė Pasakų požemė, kur tamsu, baisu ir gyvena Alemanas… Rugsėjei nebelieka nieko kita, tik mėginti viską sutvarkyti. Šiame Rugsėjės žygyje pilna stebuklų ir nuotykių, knibžda keisčiausių pasaulio būtybių – jos ir piktos, ir klastingos, ir draugiškos, ir linksmos. Tai drąsios, geros ir protingos mergaitės kelionė į tamsiąją Pasakų šalies pusę.

Anotacija:

Rumunija, devintas dešimtmetis:
Stebuklingoje Juodosios jūros pakrantėje leidžiantis saulei, jos spinduliams tįstant vandens paviršiumi, Nora Teodoru galvoja tik apie du dalykus: kaip svajonę tapti garsia menininke paversti tikrove ir apie meilę Džidžiui, vaikystės draugui iš miesto turkų kvartalo.
Tačiau gyvenimas valdant diktatoriui Nikolajei Čaušesku darosi vis labiau nepakeliamas, virš galvos telkiasi tirštesni audros debesys. Slaptoji policija suka ratus aplink, nenutoldama nuo jaunosios poros durų.
Nora ir Džidžis kuria planus bėgti į Turkiją. Bet tam, kas jų laukia, pasiruošti neįmanoma…

Anotacija:

Rašytoja ir aktorė Mo O’Hara užaugo JAV, bet šiuo metu gyvena pietryčių Londone. Ji rašo juokingas knygas vaikams ir vaidina jiems savo kūrybos pjeses, nes supranta, kad vaikams labiausiai patinka juoktis.
Vyresnysis Tomo brolis – tikras blogiukas. O gavęs jaunojo chemiko rinkinį jis virsta tikru Piktuoju Mokslininku. Ir eksperimentuoti pradeda… nuo auksinės žuvelės: panardina žuvelę Frankį į nuodingą žalią skystį. Tomas griebiasi elektrošoko, kad ją atgaivintų. Tačiau atsigavęs Frankis atrodo kažkoks kitoks… Jis pavirto DIDELE RIEBIA AUKSINE ŽUVELE ZOMBIU, galinčia hipnotizuoti aplinkinius. Ir trokštančia keršto. O užhipnotizuoti galima visą mokyklą!
Tačiau Tomas ir jo draugai irgi nesėdi sudėję rankų. Nes jie nori ne tik nugalėti žuvelę zombį, bet ir… susidraugauti su ja!
DVI DIDELĖS RIEBIOS ISTORIJOS APIE ŽUVĮ, KURIOS NELEIS JUMS ATSIKVĖPTI IKI PASKUTINIO PUSLAPIO IR PRIVERS KVATOTI BALSU!

Anotacija:

Linksma ieškojimų ir atradimų knygelė patiems mažiausiems.
Knygos ” Šuo Digbis laiškanešys : Ieškok ir rask“ puslapiuose pavaizduoti daiktai, kuriuos reikia surasti viduryje esančiame piešinyje – pasakos iliustracijoje. Vaikai su džiaugsmu ieškos iliustracijoje paslėptų smulkių daiktų.

Anotacija:

Reikėjo seniai atverti Beikerio gatvės 221B namo duris ir įžengti į kambarį, kuriame prasidėjo tiek daug nuotykių. Aiškiai matau jį priešais save: už lango šviečia lempa, į vidų nuo šaligatvio veda septyniolika laiptelių.
Londonas, neįprastai šaltas 1890-ųjų lapkričio vakaras. Elegantiškas vyriškis įžengia į Šerloko Holmso butą Beikerio gatvėje ir papasakoja, jog jį persekioja keistas žmogus. Jo teigimu, tai vienintelis likęs gyvas Bostono nusikaltėlių gaujos narys. Ar jis perplaukė Atlanto vandenyną, kad atkeršytų tam, kuris prisidėjo likviduojant gaują? Holmsas ir Votsonas pradeda sekti bandito pėdsakais, tačiau jie greit nuveda į sąmokslą, kuris iššaukia aukščiausių visuomenės sluoksnių nepasitenkinimą, ir garsusis seklys atsiduria kalėjime, įtariamas žmogžudyste. Visam šiam kamuoliui išpainioti Holmsas iš pradžių teturi tik baltą šilkinį kaspiną, užrištą ant nužudyto gatvės berniuko rankos…

Anotacija:

Linksmuolė Brita Mari širdį „išlieja” laiškuose, kuriuos rašo Stokholme gyvenančiai bendraamžei mergaitei. Knyga trykšta gyvenimo džiaugsmu, paauglystės svajonių romantika, joje gausu juokingų, netikėtų situacijų. Žavi ir jaudina tvirtos jauno žmogaus puoselėjamos moralinės vertybės, atsakingas požiūris į gyvenimą, ateities planus, begalinė meilė šeimai, namams, knygoms.
„Brita Mari išlieja širdį” – pirmoji, debiutinė, garsios švedų vaikų rašytojos knyga, anoniminiame leidėjo paskelbtame grožinės jaunimo literatūros konkurse pelniusi garbingą apdovanojimą. Lietuvių kalba leidžiama pirmą kartą. Skiriama vaikams ir jaunimui.

Anotacija:

Pirmajame, pusiau autobiografiniame romane „Traukinys į Triestą“ pasakojama neblėstančios dramatiškos meilės istorija, kai du jaunus žmones nejučiom išskiria geležinė uždanga. Pagrindinė herojė Mona, nebesugebėdama išgyventi vis stiprėjančio represinio N. Čaušesku režimo sąlygomis, nusprendžia verčiau rizikuoti gyvybe ir 1983 m. pabėga iš šalies.
Tai istorija apie sovietinę kasdienybę, buitį, eiles, darbą pagal paskyrimą, privalomas eisenas, sienas, turinčias ausis, draugus, kai nežinai, kas yra kas, apie atsargų užguitą priešinimąsi sistemai, „Laisvosios Europos“ radijo nuotrupas, bandymus slaptai spausdinti atsišaukimus… Bet ne tik apie tai.
Taip pat apie laimę būti jaunam, įsimylėjusiam, sveikam, kai visas pasaulis po kojomis, ir nejauti jokio nepritekliaus, ko nėra – to ir nereikia, kas yra – tuo, oi, kaip džiaugiamasi!
Ir apie sugebėjimą pažvelgti į visa tai su ironija, anekdotais ir juoku pro ašaras. Apie virsmą, galėjimą išgyventi viską ir tapti kažkuo – dar stipresniu, dar turtingesniu ir pasitikti ateitį drąsiai.
Monai Marijai emigracijoje, visko pilnoje Amerikoje, nelengva. Ji nepritampa, beprotiškai ilgisi Tėvynės ir paliktų brangių žmonių. Bet ji stojasi ir eina, ir pasiekia viso to, apie ką svajojo…Istorijos ratas sukasi, pasaulis apsiverčia per naktį, Čaušesku įvykdoma egzekucija, griūva geležinė uždanga, kaip ji elgsis, jausis? Ar vertėjo, o jei būtų žinojus, dar pakentėjus?…

Anotacija:

„Dviveidį romaną“ sudaro dvi Herkaus Kunčiaus knygos – „Lietuvis Vilniuje“ (2011) ir „Dervišas iš Kauno“ (2014). Panaši stilistika, panašus veiksmo laikas su „atkryčiais“ į sovietinę praeitį, atpažįstami herojai, dokumentaliai atkuriama aplinka ir kurioziškos situacijos rodo, kad šis derinys anaiptol nėra atsitiktinis. „Dviveidis romanas“ – tai ne tik stulbinamai tiksli psichosocialinė „tarpulaikio“ diagnozė, savotiška dviejų sostinių (istorinės ir laikinosios) akistata, bet ir ironiškai metaforiška užuomina į dviveidį Janą – senovės romėnų dievą, saugojusį miestų vartus…

Anotacija:

Aš tavęs nepažįstu, bet visada tavęs ieškojau.
Nes mums lemta būti kartu.
Tesė ir Džordžas sutverti būti kartu – bent taip galvoja jų bendri draugai. Jiedu labai panašūs ir jiems svarbūs tie patys dalykai. Tačiau yra vienas „bet“ – jie nepažįsta vienas kito. Daugybę kartų jiedu buvo atsidūrę visai šalia, bet taip ir nesusipažino. Dabar Tesė bando mylėti kitą vaikiną, o Džordžas kuria šeimą su kita mergina. Pavargę svajoti, abu bando patikėti, kad yra laimingi su žmonėmis, kurie jų nesupranta, dirba darbus, kurie jiems ne prie širdies, ir gyvena nebejausdami gyvenimo skonio. Nebūdami tikri, kad gali tikėtis ko nors daugiau, jie susitaiko su tuo, ką turi.
O kas, jei Tesė ir Džordžas vis dėlto susitiktų? Ar nebūtų per vėlu? Ar jie atpažintų vienas kitame sielos draugą? Ir ar ryžtųsi palikti savo dabartinį gyvenimą, kad galėtų būti iš tikrųjų laimingi?
Šilta, sąmojinga, gyventi ir mylėti visa širdimi įkvepianti knyga. Lemtingi susitikimai ir išsiskyrimai, tikra ir tariama meilė, sielos draugai ir atsitiktiniai žmonės, drąsa sekti paskui savo svajonę ir įvairiais pasiteisinimais dangstoma baimė gyventi. Pasakodama netikėtų vingių kupiną dviejų žmonių istoriją, rašytoja Marianne Kavanagh kviečia prisiminti tai, kas svarbiausia kiekvieno žmogaus gyvenime.

Anotacija:

„Nr. 0″ – naujausias Umberto Eco romanas apie neegzistuojantį laikraštį ir žurnalistus, drauge tai – sąmokslo, dezinformacijos ir nusikaltimų istorija. Kaip įkurti ir išpopuliarinti naują laikraštį? Kaip paskleisti gandus, kurie taptų karščiausiai aptarinėjamomis naujienomis? Kaip suformuluoti užuominas, kurios leistų diskredituoti politinį priešininką?
Milanas, 1992 m. Politinė sistema, susiformavusi Italijoje po II pasaulinio karo, ima byrėti, nujaučiamas Berlusconi atėjimas. Tuoj išpopuliarės internetas ir mobilieji telefonai. Senosios tvirtos pažiūrų sistemos braška, vis daugiau vietos atsiranda gandams bei melagingai informacijai, kurią patikrinti vis sunkiau…
Kažkas įsilaužė į žurnalisto Kolonos namus, tačiau diskelio su kompromituojančia informacija taip ir nerado. Kolona jaučia, kad jo gyvybei gresti pavojus. Tačiau jis – toli gražu ne nekaltas avinėlis. Jis – dvigubą žaidimą žaidžiantis kiršintojas, purvinus gandus kuriančio ir juos skleidžiančio laikraščio redaktorius, tuo pat metu slapta rašantis knygą, kuri turėtų demaskuoti laikraštį ir sukelti tikrą skandalą. Kam viso to reikia? Kas manipuliuoja visuomene, skleisdamas paskalas? Kaip ilgai galima naudotis žmonių patiklumu?
Umberto Eco kuria kriminalinį romaną apie slaptus ekonomikos, politikos ir ketvirtosios valdžios – žurnalistikos – tarpusavio ryšius. Drauge tai – ironiška, provokuojanti, intelektuali knyga apie XXI amžių, kuriame absurdiškiausios naujienos, deja, sulaukia didžiausio atgarsio.

Anotacija:

Pagrindinis veikėjas Tomas Dambrava (kurio paveiksle nesunku nujausti paties Autoriaus alter ego), iš vaiko tapdamas jaunuoliu, iš jaunuolio – vyru, sovietinėje tikrovėje matantis karikatūriškai netikrą gyvenimą, ieško tikrojo – knygose, gamtoje, meilėje, dvasios ir kūno metamorfozėse, bendraamžiuose. Deja, už tikrųjų vertybių atradimus neretai tenka sumokėti akistata su mirtimi, melu, baime ir kitais demonais.
Tomas stovi plento vidury, po senais beržais, kurių šakos plaikstosi karštam vasaros vėjy, o lapai skamba kaip vos girdimi varpeliai. Stovi, klausosi, ką pasipūtėliškai būgnija tas atstumiantis tipas, ir galvoja: jis teisus! Man visų pirma reikia išmokti gyventi su savim. Niekur aš nepabėgsiu nei į degtinę, nei į meilę, nei į Ameriką, nei Izraelį ar Lenkiją. Gyvensiu čia. Aš ir nenoriu niekur bėgti. Kur šitaip šviečia saulė ir taip skamba beržų lapai virš kalvas atkartojančio gražiausio pasauly plento! Niekur! Niekur aš nebėgsiu iš čia, net ir į dangų. Čia ir tik čia! Čia, čia, čia, tik čia, kiek aš galėsiu veikti, veiksiu tik čia.
Ar atsiminsi, Tomai, ką sakei po vasaros vėjo ošinamais beržais?
Ar supranti, kad šita akimirka – tavo didžioji tiesos valanda?

Anotacija:

Kanados rašytojo Alistairo MacLeodo (1936-2014) romanas „Menka bėda, jeigu…“ apdovanotas daugeliu svarbių premijų, pelniusių jam tarptautinį pripažinimą: tai Tarptautinė IMPAC Dublino literatūros premija, Trillium premija, Atlanto Kanados visų laikų geriausios knygos įvertinimas, dvi Kanados knygų prekybininkų asociacijos premijos – geriausiam Kanados metų autoriui, už geriausią metų knygą. A. MacLeodas yra išleidęs ir keletą meistriškų apsakymų rinkinių.
Aleksandras Makdonaldas lanko brolį Kelumą, ir vyniojasi poros šimtmečių šeimos saga. Giminės klano nariai gerbia didįjį prosenį Calum Ruadhą, 1779 m. atplaukusį iš Škotijos; jie kalbasi apie protėvius senąja geilų kalba, dainuoja jų dainas. Ištikimybę giminės kraujui, senųjų pasakojimų trauką tebejaučia ir jauniausi palikuonys. Kaip kraujo ryšiai reiškiasi ir gerais, ir ydingais pavidalais, taip ir pasakojimas prisodrintas gyvenimo džiaugsmo ir liūdesio, šiltų santykių su artimiaisiais ir atjautos tiems, kam nepasisekė gyvenime.
Romanas „Menka bėda, jeigu…“ siekia ir tolimą Škotijos istoriją. Kūrinio pavadinime – frazė iš britų generolo Džeimso Vulfo, nemėgusio škotų, bet išnaudojusio jų drąsą mūšiuose, laiško 1759 m.: „Jie ištvermingi, bebaimiai, pripratę prie šiurkštaus krašto, ir menka bėda, jeigu jie žus.”

Anotacija:

Anos Seidl (g. 1995) romanas atskleidžia aktualias šių dienų paauglių problemas, skaudžius išgyvenimus, kai patyčios mokykloje virto tragedija. Pasakojama apie netekties skausmą, kaltę ir kaltinimus, išlikimą po patirto siaubo. Ir apie būdus, kaip atsitiesti, priimti pagalbą, labiau subręsti.
Dar būdama šešiolikos Ana Seidl parašė romaną „Čia nėra didvyrių”, už kurį apdovanota Vokietijos vaikų ir jaunimo literatūros akademijos ir kitomis premijomis. Tai jaudinanti istorija apie penkiolikmetės Mirjamos mėginimus vėl pradėti įprastą paauglės gyvenimą po mokykloje patirtų skaudžių įvykių. Ar ir ji neprisidėjo prie patyčių, kurių pasekmės tragiškos? Kaip jaunam žmogui įveikti visai ne vaikiškus išbandymus, kaip sustiprėti ir gyventi toliau?

Anotacija:

Dar vieni metai, dar viena pasaulio kelionė aplink Saulę. Pats laikas pasirūpinti naujais kalendoriais. Nesirūpinkite, tuo jau pasirūpino Nacionalinės premijos laureatas Juozas Erlickas – sukūrė unikalų, funkcionalų, universalų „Kalendorių“, suteiksiantį jūsų namams jaukumo, protui aštrumo, sielai ramumo, o svarbiausia – priešpilnio rytus ar pilnaties naktis įprasminsiantį skaitymo ritualu.
„Kalendorius“ priklauso knygų, vadinamų grožinėmis, grupei. „Kalendorius“ skirtas išvešėjusio proto sukeltiems simptomams lengvinti.
„Kalendorius“, kaip ir visos kitos knygos, gali sukelti šalutinį poveikį, dažniausiai jis būna lengvas (apakimas, atminties praradimas, vienatvė, senatvė, mirtis…) ir toliau skaitant išnyksta.
„Kalendorių“ visados skaitykite tiksliai taip, kaip nurodė autorius.
Įprasta dozė yra vienas puslapis per dieną.
Veiklioji medžiaga – lietuviškas žodis.
Dar veiklesnė – diržas. Bet jei nuolat skaitysite „Kalendorių“, jums to nebeprireiks.

Anotacija:

Tai, apie ką neįmanoma kalbėti, privalu užrašyti.
Pradėsiu nuo pradžių ir nepabėgsiu, nepaspruksiu į žalumą, į tai, kas galbūt galėtų įvykti. Pagaliau turėsiu progą ištyrinėti, ką kiti yra parašę gyviesiems, mirusiesiems ir dar negimusiems. Aš įvaldysiu tai, ko net nežinojau galinti įvaldyti.
Sara Mannheimer – švedų rašytoja, užaugusi Geteborge. Šiuo metu ji gyvena Stokholme ir, be rašymo, dar vadovauja meninio stiklo studijai. Jos debiutinis romanas Reglerna („Taisyklės“, 2008 m.) buvo nominuotas Augusto premijai, o antrasis – „Veiksmas“ 2012 m. pelnė Europos Sąjungos literatūros premiją.
Moteris. Namas su biblioteka. Patalpa, pilna knygų, kurių nugarėlės atsuktos į moterį, knygos užsivėrusios nuo jos – gąsdinantis ir kartu traukiantis kambarys. Ji negali pažinti knygų, nors to trokšta nuo vaikystės. Ji skaito, stengdamasi įveikti knygų trauką ir žinių godulį. Ji stebi gyvenimą, kalbasi su žmonėmis – ir visa tai lyg pro stiklą, perregimą sieną, skiriančią ją ir jos Namą nuo aplinkinių. Jos tikrovė kitokia, jos pasaulio suvokimas kitoks. Jos troškimas pagimdyti kūdikį – begalinis, kaip begalinis ir jos gedulas dėl nutrūkusio nėštumo.
Poetiška kalba ir metaforomis, nutrindama ribą tarp realybės ir vaizduotės, Sara Mannheimer pasakoja moters vidinio gyvenimo istoriją. Moters, siekiančios per skaitymą prisišlieti prie išrinktųjų, išsilavinusiųjų pasaulio, apsėstos neurotiško noro kontroliuoti aplinką ir drauge suvokiančios kasdienybės trapumą.

Anotacija:

Romanas „Gimtinė“ – šeštoji W. Nicholsono knyga, sėkmingai tęsianti klasikinio romano tradiciją: gilūs psichologiniai veikėjų portretai, istoriniame fone besivystanti dviejų porų meilės istorija. Ir esminių klausimų sprendimas: meilė ar pareiga, drąsa ar bailumas, siekiant išsaugoti gyvybę.
Alisa atsirado iš ilgos klaidų virtinės, taip jai sakoma. Jau jos prosenelė buvo ištekėjusi ne už to vyro. Nuvykusi į Normandiją susitikti su savo niekad prieš tai nematyta senele, Alisa išgirsta savo atsiradimo istoriją, kurioje – ne tik klaidos, o ir tikra meilė. Tai pasakojimas apie prosenelę, gražuolę Kitę, ir du geriausius draugus, Edą ir Larį. Apie meilę karo metu, 1942-ųjų vasarą: Edas – specialiųjų pajėgų karininkas, Laris – ryšių tarnybos leitenantas, ir Kitė – štabo vairuotoja, kurios jie abu trokšta. Meilės ir karo įkarštis. Lordas Mauntbatenas sutelkia sąjungininkų pajėgas reidui į vokiečių okupuotą Djepą, ir tai tampa viena didžiausių Antrojo Pasaulinio karo katastrofų, visam laikui pakeitusių daugelio likimus. Edžio ir Lario – taip pat. Visų jų likimai susijungia ir vėl išsiskiria, klaidas kartoja vaikai…
Trijų žmonių meilės, drąsos ir bailumo, apsisprendimų ir paklydimų istorija. Istorija apie savo savasties paieškas, apie gimtinę, kurios iš mūsų niekas negali atimti.