Basic HTML Version
93
atlikęs praktiką. Primatavom, pasigrožėjom, ir
vėl į kambarėlį po raktu.
Penktadienį vėl kiti reikalai. Prasidėjo re
kolekcijos (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį
iš ryto). Vedė mons. Vincentas Jelinskas (tada ku-
nigavęs Lazdijuose), sakydamas po du pamokslus
kasdien. Nusidriekė eilės prie klausyklų. Kaip ir
pridera pagal Bažnyčios kanonus, tris dienas pa-
rapijiečiai pasninkavo.
Tikrai pasisekė, kad kartu buvo kun. Vaclo
vas Aliulis MIC, santūrus ir išmintingas žmo-
gus, išmanantis protokolą; į jį prireikus visada galėjau atsiremti. Jis buvo talkinęs
ir per Krikšto jubiliejų (1987 m.). Pats beveik nepastebimas, o prisidėjęs labai
reikšmingai: tiksliai žinojo visų apeigų seką, kada ir kam paduoti mikrofoną,
kada ir kur atversti knygą. Dabar net sunku nupasakoti, kaip spontaniškai visa
tai vyko, kokie sutrikę ir baikštūs jautėmės, tokie mokinukai. Labiausiai stigo
tikrumo, kad jau niekas nepasikeis, neapvirs visa aukštyn kojom, netikėtumas ne-
nutrauks vainikavimo. Baugu buvo provokacijų, nors jau buvo pati
perestroika
Vainikavimo dieną pats kėliausi prieš penkias. Paskutinę naktį miegojau vie-
nas pats su karūnomis (Balažentis buvo išvažiavęs tą naktį į namus ir anksti rytą
vėl atvažiavo), bet man jau buvo drąsiau. Rinkosi svečiai, buvo dvi maistą ruo-
šiančios šeimininkės.
Labai gražu, šilta ir saulėta. Jokio lietaus, dangų ir žemę lydėjo palaima
toks buvo sekmadienis, Žolinės išvakarės, rugpjūčio 14 d. Anksti rytą užlipu
laiptais daug civiliai apsirengusių žmonių šventoriuje. Klausiu, katras iš jų vy-
riausias. Sutriko. Paskui vienas priėjo. Paprašiau: Padėkit iš bažnyčios išnešti
katafalką (tokį sunkų ąžuolinį stalą su ratukais). Bent tiek naudos turėjau iš
saugumiečių. Ir per patį vainikavimą jų buvo virš trisdešimt jaunų, tvarkingai
apsirengusių vyrų. Ramstėsi saulėkaitoje į paminklus, kaip ir visi susirinkusieji.
Šiaip niekur nesikišo, tik stebėjo. Žurnalistas Vitas Tomkus ir kiti tą dieną pro-
cesija su trispalvėmis bažnyčią apėjo. Tomkus dar ir mikrofono prašė, pakalbėti
norėjo, bet aš nedaviau, nes taip buvo prisakyta kardinolo.
Kaip jau sakiau, nuostabios pagalbos kaip liturgistas suteikė kunigas Vaclo-
vas Aliulis MIC. Jis buvo tapęs tikru neoficialiu ceremonmeisteriu
Iš ryto dar buvo ankstyvos šv. Mišios, bet visiškai neatmenu, kas aukojo.
Kai ko atmintyje nebeliko, o kai ką regiu labai ryškiai. Vėliau susirinko visi
Žolinės
atlaidai Pivašiūnų
Švč. Mergelės
Marijos paveikslo
vainikavimo dieną.
Pivašiūnų parapijos
archyvo 1988 m. nuotrauka