Basic HTML Version
92
Alytausmilicijos viršininkopavaduotojasVytautasGrigaravičius (20012007m.
Lietuvos policijos generalinis komisaras). Suglumau. Nejaugi tas karūnas atly
dėjo milicija? Buvo kokia trečia valanda dienos, aš šventoriuje. Dirba du
auksuotojai ir aš prie grindų: artėja atlaidai, reikia nuvalyti dangą prieš naujai
lakuojant. Gaunu gražiai, kaip knygą supakuotas karūnas: Saugok! Dėžutė
iš išorės balt?, viduje išmušta raudonu aksomu. Laikau rankose ir vis dar ne-
galiu patikėti. Atidarau viduje gražios blizgančios karūnos, Šventojo Tėvo
palaimintos (Vatikano meistrai paskui sakė, kad matavimai buvo labai tikslūs
ir aiškūs). Metalas nei auksas, nei sidabras, kažkoks specialus lydinys. Labai
džiaugėmės, kad nebuvo sunku pritaikyti prie senosios karūnos, kurios istorijos
aš, deja, nežinau.
Ant suoliuko sėdėjo ir laukė Grigaravičius, kol išvažiuos kardinolas. O tada
klausia mane, ką daryti dėl automobilių. Ką darys žmonės, kur juos statys?
Paprašiau ne bausti, o tik palaikyti tvarką. Trumpai taip. Dar buvo atvažiavusi
darbuotoja iš rajono kažkurio skyriaus, dabar būtų kaip ir administratorė. Aš tą
lagaminėlį su karūnomis po pažastimi nešuosi pro šalį, o ji ir klausia: Ar ne-
galėtum parodyti man tų karūnų? Sustojau, atverčiau ir, neišleisdamas iš ran-
kų, parodau, lipdamas į kalniuką. Ji sustojo, pasižiūrėjo ir tarė: Tai dėl jų tiek
triukšmo ir sujudimo? Atrodė, kad nuo to momento įtampa kažkaip ir baigėsi,
jai tik apžiūrėjus ir nieko daugiau nepasakius, tačiau buvo aišku, kad KGB visi
viską žinojo, stebėjo ir girdėjo.
Iki valiai atsigrožėjus, kilo klausimas: o kur gi dabar jas laikyti? Dar tebelau-
kia svarbiausias darbas vainikavimas, o po to, kai vienas po kito buvo pavogti
vainikavimo raštai, kažkaip nejauki ta atsakomybė. Užkėliau dėžutę ant spintos.
Šventoriuje vyrai tuo metu akmenis klojo. Paprašiau patikimo vyro a. a. Alvy-
do Balaženčio pasaugoti, nepaisydamas, kad visiems pirma laiko norisi pačiupi-
nėti, pasidžiaugti. Taip Balažentis tapo angelu sargu ir buvo užrakintas kleboni-
jos kambarėlyje, gavęs kirvį apsigynimui. Sutiko mielai, be atsikalbinėjimų, nors
visi žinojome, kuo tai kvepia ir ką veikia sovietų saugumas
Dabar, kai prisimenu, visa šita istorija tikrai nepaprastas įvykis. Jokios
patirties (paskutinis Lietuvoje Aušros Vartų Marijos paveikslo vainikavimas
1927 m.). Taip ir blaškėmės tarp iškilmingų dangiškų ir absoliučiai žemiškų
dalykų: o kaipgi tas karūnas pritvirtinti? Kad per iškilmę viskas praeitų sklan-
džiai? Reikėjo jas primatuoti. Tuo tikslu į esamų aptaisų plokštumą įsukome
keletą kabliukų ir keletąkart patikrinom, kaip tos karūnos prisitvirtins. Dau-
giausia padėjo Rimas, jaunas klierikas, kilęs iš Telšių, Pivašiūnuose tuo metų