Page 82 - Pivasiunai_maketas_mazos_kokybes

Basic HTML Version

82
buaze­rijos centrinės padalos matmenis, leidžia manyti, jog jis
kabojo čia, virš buvusios krikštyklos.
XX a. paveikslai didesnemenine verte nepasižymi, tačiau ats­
pindi tuo­met Lietuvoje ir Pivašiūnų parapijoje vykusius maldin­
gumo pokyčius. Tai XX a. pr. procesijų altorėlio tapinys „Šv. Izi­
dorius“; 1931 m. P. Dzidzevičiaus paveikslas „Šv. Pranciškus Asy­
žietis“ (pagal tapytojo Murillo kūrinį) ir šio šventojo atvaizdas
vėlesnėje procesijų vėliavoje; šv. Kazimiero paveikslas, kartu su
Pivašiūnų Marijos atvaizdu puošiantis 1948 m. pasiūtąją vėliavą,
XX a. pab. nutapytas šio šventojo Lietuvos globėjo paveikslėlis ir
dar keli procesijų vėliavų paveikslai.
Be Marijos, Jėzaus ir šventųjų atvaizdų, Pivašiūnų bažnyčią
puošia daugybė prabėgomis jau vardytų angelų. Jų atvaizdų esama
paveiksluose, galvučių – ant sietynų lankų, paskliaučių archivoltų
ir kitur, o gausiausią šių dangaus pasiuntinių būrį sudaro į koplyčių, presbiterijos
altorius ir jų aplinką „suskridę“ sparnuotos medinės figūros ir figūrėlės. Dauge-
lio meistrų XVIII–XIX a. sukurti angelai pasižymi stiliaus ir meninio lygio
įvairove. Ypač meistriškai išdrožti du žemiškai gyvybingi, putnūs pailgavei­džiai
angeliukai, sklendžiantys prie stebuklingojo paveikslo [žr. p. 135]. Koplyčios
al­torius puošia ekspresyvūs vėlyvojo baroko stiliaus sparnuoti vaikeliai. Lanks-
tus siluetas ir ištobulinta kompozicija būdingi iš rokoko į ankstyvąjį klasicizmą
pereinančio stiliaus tabernakulio angelų porai. Švelniu asistavimu Marijos at-
vaizdui ir nurimti, susikaupti prie jo kviečiančiais tildančiais gestais patrauklūs
ankstyvojo klasicizmo angelai abipus Marijos altoriaus ir kupole. Iškilmingos ir
pasitempusios ampyrinės sparnuotos figūros, laikančios šviestuvus.
Belieka aptarti bažnyčios fundatoriaus portretą [žr. p. 190–191]. Ankstyviau­
sia 1820 m. žinia (kaip ir ją vėliau kartojančios) apie bažnyčioje esantį tokį įrė­
mintą atvaizdą ne daug ką sako ir duomenų apie kūrinio atnaujinimą arba per­
tapymą nepateikia. Dabartinio portreto tapybos technologija, maniera ir kai
kurie vaizdo elementai, pavyzdžiui, kontušo juostos dekoras, segė, kryželis fone
liudija, jog tai gali būti XIX a. labai smarkiai pertapytas kūrinys ar net nauja jo
kopija?
115
. Jame pakartota XVII a. pirmos pusės ir vidurio portretams būdinga
kompozicija, bajoro poza, aprangos, šukuosenos, veido tipas, o ir įrašai, lotyniš­
kai įvardijantys Jono Klockio pareigybes, jo 1748 m. (sic!) atliktą fundaciją ir
joje numatytus dvasinius įpareigojimus. Vėlesnės stilistikos kūrinyje atsispindi ir
XVII a. portretų dvasia: fundatorius parodytas kaip ryžtingas ir tvirtas Lietuvos
Didžiojo altoriaus
angelo skulptūra.
Klaudijaus Driskiaus
2006 m. nuotrauka