82
buazerijos centrinės padalos matmenis, leidžia manyti, jog jis
kabojo čia, virš buvusios krikštyklos.
XX a. paveikslai didesnemenine verte nepasižymi, tačiau ats
pindi tuomet Lietuvoje ir Pivašiūnų parapijoje vykusius maldin
gumo pokyčius. Tai XX a. pr. procesijų altorėlio tapinys Šv. Izi
dorius; 1931 m. P. Dzidzevičiaus paveikslas Šv. Pranciškus Asy
žietis (pagal tapytojo Murillo kūrinį) ir šio šventojo atvaizdas
vėlesnėje procesijų vėliavoje; šv. Kazimiero paveikslas, kartu su
Pivašiūnų Marijos atvaizdu puošiantis 1948 m. pasiūtąją vėliavą,
XX a. pab. nutapytas šio šventojo Lietuvos globėjo paveikslėlis ir
dar keli procesijų vėliavų paveikslai.
Be Marijos, Jėzaus ir šventųjų atvaizdų, Pivašiūnų bažnyčią
puošia daugybė prabėgomis jau vardytų angelų. Jų atvaizdų esama
paveiksluose, galvučių ant sietynų lankų, paskliaučių archivoltų
ir kitur, o gausiausią šių dangaus pasiuntinių būrį sudaro į koplyčių, presbiterijos
altorius ir jų aplinką suskridę sparnuotos medinės figūros ir figūrėlės. Dauge-
lio meistrų XVIIIXIX a. sukurti angelai pasižymi stiliaus ir meninio lygio
įvairove. Ypač meistriškai išdrožti du žemiškai gyvybingi, putnūs pailgaveidžiai
angeliukai, sklendžiantys prie stebuklingojo paveikslo [žr. p. 135]. Koplyčios
altorius puošia ekspresyvūs vėlyvojo baroko stiliaus sparnuoti vaikeliai. Lanks-
tus siluetas ir ištobulinta kompozicija būdingi iš rokoko į ankstyvąjį klasicizmą
pereinančio stiliaus tabernakulio angelų porai. Švelniu asistavimu Marijos at-
vaizdui ir nurimti, susikaupti prie jo kviečiančiais tildančiais gestais patrauklūs
ankstyvojo klasicizmo angelai abipus Marijos altoriaus ir kupole. Iškilmingos ir
pasitempusios ampyrinės sparnuotos figūros, laikančios šviestuvus.
Belieka aptarti bažnyčios fundatoriaus portretą [žr. p. 190191]. Ankstyviau
sia 1820 m. žinia (kaip ir ją vėliau kartojančios) apie bažnyčioje esantį tokį įrė
mintą atvaizdą ne daug ką sako ir duomenų apie kūrinio atnaujinimą arba per
tapymą nepateikia. Dabartinio portreto tapybos technologija, maniera ir kai
kurie vaizdo elementai, pavyzdžiui, kontušo juostos dekoras, segė, kryželis fone
liudija, jog tai gali būti XIX a. labai smarkiai pertapytas kūrinys ar net nauja jo
kopija?
115
. Jame pakartota XVII a. pirmos pusės ir vidurio portretams būdinga
kompozicija, bajoro poza, aprangos, šukuosenos, veido tipas, o ir įrašai, lotyniš
kai įvardijantys Jono Klockio pareigybes, jo 1748 m. (sic!) atliktą fundaciją ir
joje numatytus dvasinius įpareigojimus. Vėlesnės stilistikos kūrinyje atsispindi ir
XVII a. portretų dvasia: fundatorius parodytas kaip ryžtingas ir tvirtas Lietuvos
Didžiojo altoriaus
angelo skulptūra.
Klaudijaus Driskiaus
2006 m. nuotrauka