Basic HTML Version
83
Didžiosios Kunigaikštystės karys ir geras katalikas. Portretas galėjo būti atnau-
jintas bažnyčios konsekravimo 1850 m. iškilmėms arba 1853 m., iškilus pakalnės
koplyčiai, žymėjusiai pirmosios, pasak įrašo paveiksle, prieš 205 metus Jono
Klockio funduotosios bažnyčios vietą ir sugrąžinusiai tinkamą prieglobstį po
senąja šventove besiilsinčiųjų kaulams?
116
. Nors portretas nutapytas nepalyginti
atidžiau nei du aptarti šaižoki ir eskiziški nuo 1861 m. minimi koplyčios Jėzaus
Kančios temos paveikslai, visus tris kūrinius sieja ryškus koloritas, kai kurie tapy-
senos bendrumai ir net vienodi rėmai, galbūt patvirtindami, jog juos visus ir tapė
(portretą tik pertapė?) vienas nežinomas XIX a. vid. tapytojas?
117
.
Baigiant pasakytina, kad ne viena Pivašiūnų bažnyčios dailės vertybė yra sa
vita ir aukšto meninio lygio, kitos sukurtos remiantis pavyzdžiais ir ne tokios
išskirtinės. Tačiau visi šie XVIIXX a. kūriniai tarnauja liturgijai, įkvepia mal-
dai, atspindi benediktinų suformuotas ir vėliau parapijoje dirbusių dvasininkų
ir tikinčiųjų brangintas ir puoselėtas pamaldumo Švč. Mergelei, Jėzui Kristui,
šv. Jonui Krikštytojui, šv. Benediktui ir kitiems šventiesiems tradicijas.