Basic HTML Version
80
Tai Vilniaus katedros fasade esančių Tommaso Righi sta
tulų (17851791) mokiniškos kopijos. Bažnyčios turto są
rašuose apie šias statulėles duomenų neteikiama (tokių
spragų juose ne viena), todėl klausimas, kas ir kada jas
padarė ir kada įkomponavo altoriuje, lieka atviras. Vis
dėlto veikiausiai tai Celestino Sorokos parūpinto meninio
paveldo dalis, Vilniaus katedros pavyzdžiu primenanti
apie Evangeliją. Tame pat altoriuje stovinti gedinčio evan-
gelisto Jono figūra (ir jau aptartoji Švč. Mergelės) pasižymi
kitokia reikšme ir atliepia Jėzaus Kančiai.
XIXXX a. sandūroje šių kuklių mažųjų evangelistų,
matomų tik iš arti, vaidmenį perėmė nauji atvaizdai?
109
.
Koplyčiose virš keturių Marijos gyvenimo scenų keturių
evangelistų paveikslų ciklas [žr. p. 174175] nutapytas imi-
tuojant klasicizmo stilių ir panaudojant šio stiliaus pano
būdingą niuansuotą grizailės techniką. Šventieji pavaizduoti su jiems būdin
gais simboliais ir atributais, it antikos mąstytojai pusiau gulomis rymantys ant
plokščių gultų, kurie atrodo tarsi pjedestalai skulptūrų atvaizdus primenančioms
monumentalioms jų figūroms?
110
. Šie klasicistinės bažnyčios interjere derantys
pilkos, gelsvos ir žydros spalvų pano dėl bemaž monochromiško kolorito nenus
telbia žemiau kabančių spalvingų Marijos ciklo paveikslų.
Beveik keista, kad iki pat XIX a. devinto dešimtmečio Pivašiūnų bažnyčioje
nebuvo svarbiausiais Bažnyčios ramsčiais laikomų apaštalų šv. Petro ir Pauliaus
atvaizdų. Užtaisant šią spragą, abiejų didžiųjų apaštalų statulos [žr. p. 168169]
ant specialiai jiems įrengtų konsolių tada pastatytos prie pirmų nuo presbiteri-
jos piliorių?
111
. Veidų portretiškumu jos savaip artimos senosioms altorių šventųjų
figūroms, tačiau yra visai kitokio stiliaus. Sukurtos remiantis akademizmo dailės
tradicija, jos papildytos renesanso skulptūros reminiscensijomis ir ryškia realis-
tine traktuote. Šv. Petro figūrai būdinga darni ritmika ir įprastas giedras malonių
bruožų veidas. Kitokį ilgabarzdžio šv. Pauliaus būdą atskleidžia rūstesnis veidas
ir ekspresyvesnė drapiruočių raiška. Manoma, kad šios puikaus profesionalo su
kurtos, tik ne itin darniai natūralistiškai (kartotinai) polichromuotos figūros
importuotos (galbūt iš Lenkijos).
Tęsiant apaštalų temą, galima priminti, kad šv. apaštalo Jokūbo (nežinia,
ar Vyresniojo, ar Jaunesniojo) paveikslo būta XIX a. vid. įgytoje procesijų vė
liavoje?
112
. Senojoje zakristijoje kabantis XIX a. pab. paveikslas Šv. apaštalas
Procesijų
altorėlio fragmentas
su šv. Antano
Paduviečio paveikslu.
Klaudijaus Driskiaus
2013 m. nuotrauka