Basic HTML Version
79
o vėliau klebonijoje arba, kaip ir dabar, kambariuose virš za-
kristijos, taigi netraktuotas kaip parapijos turtas ir neminėtas
bažnyčios dokumentuose.
Šv. Antano Paduviečio, kurio altorius su tituliniu paveiks
lu XVIII a. pab. taip pat puošė senąją bažnyčią, tema primena
nebe benediktinų ordino šventųjų gerbimą, bet kitas šios vie
nuolijos Pivašiūnuose puoselėtas pamaldumo tradicijas. Pa
kalnės koplyčioje saugomas senas XVIII a. paskutiniu ketvirčiu
datuojamas aliejumi ant drobės tapytas paveikslas Šv. Antano
Paduviečio regėjimas [žr. p. 183] dabartinės bažnyčios doku-
mentuose nevardijamas, tačiau tikėtina, kad jis išlikęs iš seno
sios bažnyčios?
107
. Laiko ir taisymų apgadintas kaitraus kolori
to kūrinys nutapytas provincialaus dailininko pereinamuoju
iš baroko į klasicizmą laikotarpiu?
108
. Nesklandžiai perteikta,
bet gana sudėtinga paveikslo erdvės sąranga rodo, kad remtasi
meistriškesniu pavyzdžiu. Žemiška vaizdo dalis su šventuoju, klūpančiu prie
stalo peizažo fone, tik baliustrada ribojamoje atviroje erdvėje, sieta su auksinės
šviesos nutviekstais anapusinio pasaulio debesimis, ant kurių sėdi angeliukų
lanko supamas Kūdikėlis Jėzus. Kitas XIX a. pirmoje pusėje tapytas šv. Antano
paveikslas kabo senojoje Pivašiūnų bažnyčios zakristijoje [žr. p. 184]. Tai nedide-
lius dailės pradmenis turėjusio žmogaus asmeninei maldai sukurtas paveikslas,
atspindintis meilingą požiūrį į vaizduojamus asmenis ir kruopštų atsidėjimą
tapybos aliejumi ant drobės darbui. Šio paveikslo kilmė (Celestino Sorokos arba
kurio kito benediktino palikimas?) taip pat tik spėtina. Kūrinėlis įdomus ir tuo,
kad intymi atmosfera, tamsokas koloritas su skaisčiai raudonos, auksinės ir bal-
tos spalvos akcentais, grakščios figūros ir net veidai rodo, kad paveikslo tapyto-
jas galėjo būti pasimokęs pas Vilniaus meno mokyklos profesorių Joną Rustemą
arba sekė jo kūryba. Pivašiūnų parapijoje skiriamą dėmesį visoje Bažnyčioje
nuo seno populiariam ir XX a. tikinčiųjų ypatingai pamiltam šventajam liudija
jau minėtas šio amžiaus pradžios procesijų altorėlio paveikslas Šv. Antanas su
Kūdikiu Jėzumi arba vėlesnis tokio pat siužeto procesijų vėliavos paveikslas.
Atskirą Pivašiūnų bažnyčios dailės kūrinių grupę sudaro katalikų šventovėse
dėl savosvarbosapskritai itindažni evangelistųirapaštalųatvaizdai.Seniausi iš jų
neįprasti Lietuvos bažnyčiose objektai. Tai Nukryžiuotojo altoriuje po kryžiumi
pastatytose dviejose kvadratinėse įstiklintose vitrinose po dvi sudėtos nedidu
kės (h 3638 cm) iš gipso lietos keturių evangelistų skulptūrėlės [žr. p. 150].
Benediktino šv.
Aleksandro skulptūra.
Klaudijaus Driskiaus
2013 m. nuotrauka