Basic HTML Version
78
ir santūriai pastozinė, minkšta, plenerinei artima tapysena tei
kia atvaizdui natūralumo. Šios ypatybės ir šaltas koloritas su
keliais kaitrių spalvų akcentais įgalina gretinti paveikslą su jau
aptartuoju šv. Juozapo paveikslu ir spėti, kad tai vieno auto-
riaus Stanislovo Kalinausko darbai. Rėmų dengiami viršaus
elementai rodo, kad atvaizdas nutapytas stačiakampis, dabar
jam kenkia ir pakitusios spalvos bei užtapymai, tačiau tai ge-
rai siužetą atskleidžiantis XIX a. pab. Lietuvos bažnytinės ta
pybos kūrinys.
Benediktiniškajai dailei atstovauja ir keturios vertingos iš
senosios bažnyčios paveldėtos XVIII a. paskutinio ketvirčio
statulos dviejų šoninių altorių pakraščiuose. Jos sudaro dvi iko-
nografines poras, besiskiriančias autoriųbraižu irmeistriškumo
lygiu. Itin išraiškingos Šv. Jono Krikštytojo altorių puošiančios
iš rokoko į ankstyvąjį klasicizmą pereinančio stiliaus šv. Boni-
faco ir šv. Albino statulos?
103
[žr. p. 156157]. Apie jas dr. Marija Matušakaitė
rašė: Abi talentingo dailininko išdrožtos figūros, paveldėjusios rokoko kūrinių
eleganciją, skęsta plačiuose drabužiuose. Tankios, minkštos jų plačių rankovių
klostelės beveik ornamentiškos ir ritmiškai kaitaliojasi su didesnėmis lygio-
mis plokštumomis. Švelnus, monotoniškas šių harmoningų linijų bangavimas
veikia raminančiai, kaip lopšinės melodija. Subtili, vos pastebima lieknų figūrų
stilizacija paryškina beveik portretinį veidų realizmą, retą amžiaus pabaigos dar-
buose.?
104
Prie šio apibūdinimo nėra ką pridurti. Antrai vienuolių šv. Aleksan-
dro ir šv. Jono Damaskiečio?
105
medinių figūrų porai iš Šv. Benedikto altoriaus
būdinga ryškesnė negu pirmos poros ankstyvojo klasicizmo stilistika ir ne tokia
meistriška, netgi primityvoka plastika. Matyti, kad sekta vyskupų statulomis,
tačiau joms neprilygta. Navos altoriaus figūrų formos ir linijos glebesnės, ritmo
melodija prikimusi, veiduose sustingusi švelni naivoka šypsena. Abi poros dera
it mokytojo ir mokinio (gal taip ir buvo?) darbai ir reprezentuoja skirtingo lygio
ankstyvojo klasicizmo skulptūrą Lietuvoje.
Benediktiniškąją temą pratęsia dar vieno kadaise itin gerbto šio ordino šven
tojo atvaizdas šv. AnzelmoKenterberiečio paveikslas?
106
[žr. p. 182]. XVIII a. pab.
tapybos kūrinys nedidelis, įtvertas į paprastus medinius rėmus, papildytas
smulkiu, tik iš arti įskaitomu, dabar jau apnykusiu įrašu su tekstu apie šventąjį.
Šaltoko, asketiško kolorito, ne itin meistriškai, bet gana subtiliai nutapytas pa
veikslas buvo skirtas asmeniniam pamaldumui ir veikiausiai kabojo vienuolyne,
Šv. Jono Damaskiečio
skulptūra.
Klaudijaus Driskiaus
2013 m. nuotrauka