Basic HTML Version
75
atletiška, apibendrintų formų, gana taisyklingų
proporcijų, nors detalės ir veido bruožai, kaip
būdinga liaudies dailei, netikslių proporcijų.
Dešinio peties link pasvirusi galva, lengva asi
metrija ir ramaus ritmo linijos pagyvina kūrinį
ir atitinka elegišką nuotaiką. Tinkamo atnau-
jinimo besiprašanti skulptūra išskirtinio dy
džio (h 170 cm) šio siužeto senosios liaudies
plastikos kūrinys.
Toje pat koplyčioje kabo du 18591861 m.
pasimokiusio dailininko tapyti vienodo dydžio paveikslai Jėzus prieš Poncijų
Pilotą [žr. p. 180] ir Šv. Petras išsigina Jėzaus [žr. p. 181]. Į porą juos sieja ir Kris
taus Kančios tema. Manoma, kad šie pagal grafinius pavyzdžius sukurti tapiniai
Didžiąją savaitę būdavo statomi prie Kristaus karsto, o kitu metu, kaip ir dabar,
kabodavo koplyčioje, pagal turinį derėdami suNukryžiuotojo altoriumi joje. Apie
tai spręsti leidžia dekoracijoms, o ne bažnyčių altorių ar sienų paveikslams būdinga
raiška: žanriškas siužetų traktavimas, ekspresyvus, vietomis groteskiškas piešinys,
ryškūs kontūrai, kiek negrabi atlikimo maniera. Šis dailininkas galėjo būti nuta
pęs ir tuo pačiu metu atsiradusius procesijų vėliavos Viešpaties (Nukryžiuotojo?)
paveikslą ir su šiuo siužetu susijusį šv. Marijos Magdalenos atvaizdą?
95
.
Pivašiūnų šventovės dailėje vyraujančią Kančios temą klebono Lodziaus
atliktos pertvarkos metu papildė nauji kūriniai. Šv. Benedikto altoriaus men-
soje saugoma Didžiosios savaitės liturgijoje naudojama Jėzaus kape skulptūra,
kaip liudija signatūra, 1884 m. išdrožta Vilniaus skulptoriaus Ostrovskio. Ant
drobulės gulinčiai nuglotnintų paviršių mirusio Viešpaties figūrai suteikta eks
presijos ir šio siužeto skulptūrose aptinkamo emocinio sukrėtimo labui panau
doto natūralizmo. Tuo pačiu metu parapijoje įvestas Kryžiaus kelias ir ant sienų
sukabinta keturiolika Kryžiaus kelio paveikslų [žr. p. 186189], sukurtų pagal
vokiečio Carlo Majerio (Carl Mayer; 17981868) to paties pavadinimo raižinių
ciklą?
96
. Manoma, kad tai nežinomo Lietuvos tapytojo darbai (kitas toks pat
ciklas puošia Punios bažnyčią, panašus kabo Šešuolių šventovėje). Pivašiūnų
Kryžiaus kelio paveikslams būdinga nazarėnų tapybos stilistika: palyginti rami
emocinė pasakojimo tonacija, grafiškas piešinys, vyraujančios šviesios ir ryškios
spalvos. Jėzus ir kiti teigiami veikėjai idealizuoti, kankintojai ir stebėtojai per-
teikti žanriškiau. Justi tapytojo meistriškumo stygiaus sąlygotų piešinio riktų,
bet paveikslai paperka traktavimo šiluma.
Velykinis
Kristaus kapas.
Klaudijaus Driskiaus
2013 m. nuotrauka