Page 74 - Pivasiunai_maketas_mazos_kokybes

Basic HTML Version

74
dešimtmečio pabaigos?
90
. Nuo 1820 m. tarp kitų imamas vardyti
ant sienos kabantis Nukryžiuotojo paveikslas, per bažnyčios per­
tvarkas keitęs vietą, kai kada nebeminimas, bet vis dar įrašytas
1938 m. inventoriuje?
91
. Nukryžiuotojo paveikslas (kartu su šv. Jo­
kūbo atvaizdu) puošė neišlikusią iki 1844 m. įgytą rožinio atlaso
procesijų vėliavą?
92
.
Tačiau svarbiausias bažnyčioje Išganytojo atvaizdas, be abe-
jo, yra 1828 m. žinomo Vilniaus dailininko Kazimiero Jelskio
dirbtuvėje išdrožta titulinė Nukryžiuotojo altoriaus skulptūra
[žr. p. 148–149]. Realizmo bruožais pasižyminti klasicizmo sti­
liaus skulptūra – išskirtinis XIX a. antro ketvirčio šio siužeto
kūrinys, kuriam įtaigia kenčiančio Jėzaus charakteristika Lietu-
voje galėtų prilygti nedaugelis vienalaikių atvaizdų. Iš toliau
ypa­tingesne silueto ir pozos ekspresija nepasižyminti figūra ar­
tėjant daro vis didesnį įspūdį. Tikrovišką kūno plastikos raišką
papildo ritmiška plaukų ir perizonijaus faktūra. Kūrinio dramatizmas santūrus
ir žmogiškas, stiprinamas iškankinto kūno spalvų polichromija. Kaip ir senojoje
skulptūroje, Jėzus vaizduojamas dar gyvas. Nenudailintame, tačiau taisyklinga­
me ir tauriame jo veide atsispindinti kančia perteikta jautriai. Atsitraukus to­
liau, figūra matyti kartu su turiniu bei forma su ja suderintomis, nors ir dekora-
tyviau išdrožtomis Dievo Motinos ir šv. evangelisto Jono statulomis ir su jomis
sudaro skulptūrų grupę.
Prie didžiųjų durų kabančio kryžiaus Nukryžiuotojo skulptūra grakšti, pa-
sižyminti asimetriška įtempto kūno padėtimi, manieringu siluetu, išdailintomis
detalėmis [žr. p. 166]. Pailgą veidą didelėmis akimis po sunkiais vokais, apgaubtą
vingrių plaukų sruogų, dabar yra sudarkęs natūralistinis perdažymas. Kryžius su
šia figūra ir kirptagale titulo vėliavėle tapatinamas su 1845–1853 m. kūriniu prie
didžiųjų durų?
93
. Barokinio pobūdžio skulptūros XVIII a. datos atmesti negali-
ma, nors tai gali būti ir istorizmo laikotarpio kūrinys. Vėliau Lodzius po ja įrengė
vandeninę, savitai suteikdamas jai memorialinę reikšmę. Tai balto marmuro in-
das ir betoninis pjedestalas su apverstų fakelų reljefais, plokšte su 1890 m. miru-
sio kunigo tėvo atminimą įamžinančiu įrašu, metaliniu giminės herbu Valtimi ir
vilniečio meistro Blažeičiko signatūra.
Dar kitokia liaudies dailei priskirtina pakalnės koplyčios altoriaus XIX a.
pirmos pusės Nukryžiuotojo skulptūra, kurioje sekama tuo laikotarpiu Pie­
tų Lietuvoje paplitusiomis kompozicijomis šiuo pavadinimu?
94
. Jėzaus figūra
Koplyčios
Nukryžiuotojo
skulptūra.
Klaudijaus Driskiaus
2013 m. nuotrauka