Basic HTML Version
73
kraštuose klūpo pagyvenęs vyriškis, kaip manoma, kun. Lodzius, ir senutė. Abi-
pus šv. Juozapo stovi dvi poros: dešinioji su dviem vaikais tapatintina su artimos
kunigo giminaitės šeima Adomu ir Juzefa Glinskiais. Kūrinyje galima įžvelgti
aukotojo, jo šeimos ir giminės pasivedimo šv. Juozapo globai liudijimą, o ba
joriška LDK laikų vyrų apranga suvoktina ir kaip kilmės, ir kaip nebelaisvos
tėvynės buvusios garbės ženklas. Šiame gyva, bet nelabai ištobulinta realistine
XIX a. pab. maniera tapytame paveiksle įžvelgiama Vilniaus piešimo mokyklos
vadovo Ivano Trutnevo (18271912) kūrybos įtaka. Manoma, kad tai šios mokyk-
los auklėtinio Stanislovo Kalinausko (1864/1865?1890) kūrinys?
87
. Panašiu lai-
kotarpiu Pivašiūnų parapijoje apskritai stiprėjo pamaldumas šv. Juozapui (antai
jo šventė aptinkama tarp patvirtintų XX a. pradžioje).
Jėzus Kristus bažnyčios skulptūrose ir paveiksluose
Pivašiūnų šventovę puošė ir tebepuošia tikinčiųjų maldai pasitarnaujantys įvai
raus laiko, paskirties ir meninio lygio Jėzaus atvaizdai, be kurių neįsivaizduojama
nė viena katalikų bažnyčia. Seniausias iš jų nedidelė medinė XVII a. vid. arba
antros pusės Prisikėlusio Kristaus skulptūrėlė [žr. p. 163]. Ši figūrėlė statiška,
kampuotų judesių, tačiau grakšti, kiek pailgintu liemeniu, apgaubta siluetą
vienijančiu santūriai klostytu apsiaustu. Šią vertingą provincijos meistro darbo
ankstyvojo baroko skulptūrą derėtų restauruoti, nes vėlesni dažų sluoksniai su-
grubino ir suniveliavo jos bruožus. Prie šoninių bažnyčios durų kabo dar viena
itin vertinga, nors dalies senųjų fragmentų (rankų) netekusi ankstyvojo baro
ko stiliaus XVII a. Nukryžiuotojo skulptūra?
88
[žr. p. 164165]. Aukšta, atletiška
tiesios ašies figūra gerokai susiaurintu liemeniu, tvirtomis kojomis su išryškintais
kelių sąnariais išdrožta įgudusio skulptoriaus ir turi kai kurių Renesanso plas-
tikos reliktų. Išganytojas ant kryžiaus vaizduojamas dar gyvas ir apimtas ago
nijos. Galva atlošta, žvilgsnis nukreiptas aukštyn, burna pravira, realistiškai
perteiktą veidą gaubia vešlios plaukų garbanos ir nemaža raityta barzda, klubai
sudėtingai apkaišyti raukšlėtu perizonijumi?
89
. Ši gana nedidelė skulptūra seno-
joje bažnyčioje galėjo puošti vieną iš 1797 m. minimų trijų didesnių medinių
kryžių (dar būta dviejų mažesnių), o naujojoje procesijų arba katafalko kryžių.
1797 m. Viešpaties altoriuje buvo Išganytojo meilės idėją atspindintis
Švč. Jėzaus Širdies paveikslas, kurį po dvejų metų jau buvo pakeitusi Nukry
žiuotojo skulptūra. XVIII a. pab. minima ir vėliava su Jėzaus prie stulpo pa
veikslu, dabartinės bažnyčios dokumentuose fiksuojama iki pat XIX a. aštunto