Page 72 - Pivasiunai_maketas_mazos_kokybes

Basic HTML Version

72
XX a. vid. prie presbiterijos sienos įkomponuoto alto­
riaus centre stovi Belvertaitės sukurta gipsinė Pivašiūnų
Švč. Mergelės statula – 1949 m. šventoriuje iškilusio pa-
minklo statulos modelis [žr. p. 167], vėliau (?) nelabai
vykusiai nuspalvintas. Šiose grakščiose jautriai mode­
liuo­tais veidais viso ūgio skulptūrose interpretuota ste-
buklingojo paveikslo kompozicija ir ryškiau išplėtoti
Švč. Mergelės Nekaltojo Prasidėjimo vaizdinio bruožai.
Pamynusi žaltį karūnuota Marija stovi ant žemės rutu-
lio, kairėje rankoje laiko skeptrą, o dešine globia pasaulį
laiminantį Kūdikėlį. Pokario metais pastatytas pamink­
las [žr. p. 225] brangintinas ir kaip pasipriešinimo Baž­
nyčios persekiojimui ženklas. Tarpukario mažosios archi­
tektūros tradicijas tęsiantis aukštas pjedestalas tinkamai
iškelia statulą, tik, palyginti su gana kameriška jos plas-
tika, yra per daug suskaidytas ir masyvus.
Apie 1948 m. Pivašiūnų bažnyčioje atsirado stebuklingojo paveikslo kopijų.
Viena jų, įrėminta ir nešiojama per procesijas, parodo, kaip paveikslas atrodo be
aptaisų, o kita, taip pat nutapyta aliejumi ant drobės, kartu su Lietuvos globėjo
šv. Kazimiero paveikslu puošia didžiąją baltą parapijos vėliavą?
85
[žr. p. 218].
Mariją Pivašiūnų bažnyčioje galima išvysti ne tik grynai jai pašvęstuose, bet
ir kitų siužetų kūriniuose (šv. Anzelmo arba Kryžiaus kelio stočių ciklo paveik-
sluose). Su Švč. Mergelės tema siejasi ir jos artimųjų šv. Šeimos narių šv. Onos,
šv. Joakimo ir šv. Juozapo atvaizdai. Jų nedaug. Seniausias kūrinys – minėtasis
XVIII a. pab. procesijų altorėlio paveikslas „Šv. Ona pati trečia“, reprezentuo-
jantis tris žemiškąsias Švč. Trejybę išreiškiančias šv. Šeimos kartas?
86
. Kitokių
šv. Šei­mos narių atvaizdų bažnyčioje ilgai nebūta, tik 1884–1888 m. Marijos al-
toriaus retabulo šonuose pastatytos naujos baltai dažytos medinės šv. Joakimo ir
šv. Onos skulptūros. Sukomponuotos remiantis klasicizmo tradicijomis, tačiau
su istorizmo laikotarpio plastikai būdingomis komplikuotos ritmikos draperijo-
mis Švč. Mergelės tėvų figūros masyvios ir nelabai išraiškingos, tačiau deramai
papildančios bažnyčios dailės ikonografinę programą. Tuo pačiu metu Šv. Jono
Krikštytojo altoriaus viršuje įkomponuotas pusapskritis paveikslas „Šv. Juoza-
pas“ [žr. p. 155], pasižymintis Lietuvos bažnyčių dailėje reta šventojo atvaiz­do
interpretacija. Kūrinyje įamžintas klebonas Vladislovas Konstantinas Lodzius
ir jo artimieji. Šventasis su Kūdikėliu Jėzumi pavaizduotas paveikslo centre,
Švč. Mergelės
Marijos Nuolatinės
Gelbėtojos paveikslas.
Klaudijaus Driskiaus
2006 m. nuotrauka