72
XX a. vid. prie presbiterijos sienos įkomponuoto alto
riaus centre stovi Belvertaitės sukurta gipsinė Pivašiūnų
Švč. Mergelės statula 1949 m. šventoriuje iškilusio pa-
minklo statulos modelis [žr. p. 167], vėliau (?) nelabai
vykusiai nuspalvintas. Šiose grakščiose jautriai mode
liuotais veidais viso ūgio skulptūrose interpretuota ste-
buklingojo paveikslo kompozicija ir ryškiau išplėtoti
Švč. Mergelės Nekaltojo Prasidėjimo vaizdinio bruožai.
Pamynusi žaltį karūnuota Marija stovi ant žemės rutu-
lio, kairėje rankoje laiko skeptrą, o dešine globia pasaulį
laiminantį Kūdikėlį. Pokario metais pastatytas pamink
las [žr. p. 225] brangintinas ir kaip pasipriešinimo Baž
nyčios persekiojimui ženklas. Tarpukario mažosios archi
tektūros tradicijas tęsiantis aukštas pjedestalas tinkamai
iškelia statulą, tik, palyginti su gana kameriška jos plas-
tika, yra per daug suskaidytas ir masyvus.
Apie 1948 m. Pivašiūnų bažnyčioje atsirado stebuklingojo paveikslo kopijų.
Viena jų, įrėminta ir nešiojama per procesijas, parodo, kaip paveikslas atrodo be
aptaisų, o kita, taip pat nutapyta aliejumi ant drobės, kartu su Lietuvos globėjo
šv. Kazimiero paveikslu puošia didžiąją baltą parapijos vėliavą?
85
[žr. p. 218].
Mariją Pivašiūnų bažnyčioje galima išvysti ne tik grynai jai pašvęstuose, bet
ir kitų siužetų kūriniuose (šv. Anzelmo arba Kryžiaus kelio stočių ciklo paveik-
sluose). Su Švč. Mergelės tema siejasi ir jos artimųjų šv. Šeimos narių šv. Onos,
šv. Joakimo ir šv. Juozapo atvaizdai. Jų nedaug. Seniausias kūrinys minėtasis
XVIII a. pab. procesijų altorėlio paveikslas Šv. Ona pati trečia, reprezentuo-
jantis tris žemiškąsias Švč. Trejybę išreiškiančias šv. Šeimos kartas?
86
. Kitokių
šv. Šeimos narių atvaizdų bažnyčioje ilgai nebūta, tik 18841888 m. Marijos al-
toriaus retabulo šonuose pastatytos naujos baltai dažytos medinės šv. Joakimo ir
šv. Onos skulptūros. Sukomponuotos remiantis klasicizmo tradicijomis, tačiau
su istorizmo laikotarpio plastikai būdingomis komplikuotos ritmikos draperijo-
mis Švč. Mergelės tėvų figūros masyvios ir nelabai išraiškingos, tačiau deramai
papildančios bažnyčios dailės ikonografinę programą. Tuo pačiu metu Šv. Jono
Krikštytojo altoriaus viršuje įkomponuotas pusapskritis paveikslas Šv. Juoza-
pas [žr. p. 155], pasižymintis Lietuvos bažnyčių dailėje reta šventojo atvaizdo
interpretacija. Kūrinyje įamžintas klebonas Vladislovas Konstantinas Lodzius
ir jo artimieji. Šventasis su Kūdikėliu Jėzumi pavaizduotas paveikslo centre,
Švč. Mergelės
Marijos Nuolatinės
Gelbėtojos paveikslas.
Klaudijaus Driskiaus
2006 m. nuotrauka