Basic HTML Version
71
nazarėnų meninės grupuotės praktikuotai tapybai, kurioje, remiantis ankstyvojo
Renesanso tapyba, siekta atgaivinti religinę dailę. Pivašiūnų Marijos ciklo pa
veikslai retesni šios stilistikos Lietuvos bažnytinės dailės kūriniai. Vienijami
panašios nuotaikos ir individualaus dailininko braižo niuansų, jie sukurti pagal
pavyzdžius (Apreiškimas pagal vieną iš 1860 m. Londone išleistą vadinamąją
Imperijos Bibliją šeimai iliustruojančių ir garsių dailininkų paveikslų kompo
zicijas kartojančių plieno raižinių). Tai veikiausiai Lietuvos dailininko, galbūt
Pivašiūnų Kryžiaus kelio stočių ciklo tapytojo darbai.
Šiek tiek vėliau, 18911894 m., įgytas procesijų altorėlis, kurio retabulą su
daro dviejų priklaupusių angeliukų figūrų laikomas ovalus rėmas su dvipusiu
Marijos paveikslu [žr. p. 206]. Vienoje jo pusėje yra Abiejų Tautų Respubli
kos laikais ypatingiausia Lenkijos ir Lietuvos globėja tapusios Čenstakavos
Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija, kitoje pusėje tik nuo XIX a. svarbiau-
sia Lietuvos globėja imtos laikyti Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo
kopija, į kurios pusę ir atgręžtos adorantų figūros. Minimu amžių sąvartos lai-
kotarpiu toks Dievo Motinos atvaizdų derinys buvo paplitęs. Tapyta remiantis
spalvotais maldingais spaudiniais, veidai ir kitos karnacijos perteikti atidžiai, o
drabužiai, atributai ir fonas dekoratyviai. Skulptūrinė retabulo kompozicija,
kurios analogų senosios Vilniaus vyskupijos bažnyčiose neaptikta?
84
, veikiausiai
inspiruota Pietų ir Vidurio Europoje gamintų reikmenų, tačiau sukurta vilniečio
(Ostrovskio?) dirbtuvėje. Pagal braižą tam pačiam skulptoriui skirtina ir medinė
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo statula bažnyčios centrinėje ašyje,
zakristijos lauko sienos nišoje.
19001902 m. kun. Leonas Čiudovskis nupirko bažnyčiai aliejumi ant dro
bės tapytą Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos paveikslą su įprastu
aukso spalvos fonu. Antrasis tokio siužeto kūrinys kartu su valstiečių glo
bėjo šv. Izidoriaus paveikslu papuošė Vilniaus bažnytinių reikmenų dirbtuvėse
19021909 m. pagamintą neobarokinį procesijų altorėlį. Šie Marijos paveikslai
atspindi tuomet katalikiškajame pasaulyje plitusį pamaldumą Dievo Motinai,
siejamą su viduramžišku jos atvaizdu Romoje. Romos stebuklingosios ikonos
kopijos retkarčiais būdavo atsigabenamos iš Italijos, bet, kaip ir pivašiūniškės,
dažniausiai tapytos Lietuvoje pagal devocinius spaudinius.
Du XX a. vid. Marijos atvaizdus sukūrė iš netolimų apylinkių kilusi pro-
fesionali dailininkė Leokadija Belvertaitė-Kamuntavičienė-Žygelienė (1904
1992), dariusi bažnyčioms tapybos ir skulptūros darbų ir, nepatvirtintais duome
nimis, pertapiusi minėtąjįMarijos Ėmimo į dangų paveikslą. Senojoje zakristijoje