Basic HTML Version
69
Pivašiūnuose nuo seno gyvavęs pamaldumas Švč. Mergelei
visada buvo intensyvus. Todėl bažnyčioje laiko būvyje vis dau
gėjo, o vėliau ir jos aplinkoje sklido įvairūs Marijos atvaizdai.
Tik stebuklingasis paveikslas visada kabojo altoriuje, centrinėje
bažnyčios vietoje, o kitų paskirtis kitokia, gana įvairi ir tai vis
vėlesni, XVIII a. pab.XX a. vid. kūriniai.
Nuo 1820 m. minimi du kartu su keliais kitais paveikslais ant
bažnyčios sienų kaboję Marijos paveikslai pusapskritis su auk-
suotais rėmais Švč. Mergelė Marija, laikanti Jėzų ir neįrėmintas
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymas (šis XIX a. pab. jau buvo
visiškai sunykęs). Šie neišlikę atvaizdai dar vardijami ir XX a.
pirmos pusės dokumentuose?
80
.
Seniausi ne altoriniai Marijos paveikslai Pivašiūnuose išliko
Škaplierinės Švč. Mergelės brolijos 17971799 m. įgytame pro
cesijų altorėlyje [žr. p. 204205]. Jį puošia ant medžio plokštės
tapytas ovalus dvipusis paveikslas Švč. Mergelė Marija Škaplierinė ir Šv. Ona
pati trečia ir virš jų tapyti mažesni ovalai su nenustatytos aukotojų šeimos
herbais bei jų šventųjų globėjų šv. Kristupo ir šv. Teresės Avilietės (?) figūrų
pora. Paveikslai dekoratyvūs, spalvingi, kruopščiai tapyti. Sidabrine karūnėle
papuoštame Marijos Meilingosios ikonografinio tipo brolijos titulo paveiksle
Dievo Motina pavaizduota su ją apsikabinusiu Kūdikėliu, laikanti škaplierių.
Šv. Onos pačios trečios atvaizde Švč. Mergelei, su laiminančiu Kūdikėliu ant
kelių sėdinčiai greta savo motinos po Šventosios Dvasios balandžiu, taip pat
skirta svarbiausia vieta, ryškiausia šviesa ir didžiausias dėmesys. Savitõs kom-
pozicijos ir ornamentikos altorėlio retabulą išdrožęs nežinomas Lietuvos pro-
vincijos meistras pritaikė iš XVII a. dailės nusižiūrėtus ir originaliai perkurtus
kremzlinius ornamentus, suderintus su klasicistinėmis detalėmis ir ne itin tvirta
ranka išdrožtomis naivių veidų angeliukų galvutėmis?
81
.
XVIII a. pab. dar du Marijos paveikslai puošė procesijų vėliavas: kutais už
baigtą mėlynos vilnos vėliavą su Švč. Mergelės su Jėzumi atvaizdu, derėjusiu su
Kristaus Kančią išreiškiančiu Jėzumi prie stulpo, ir gedulinę juodos gelumbės
vėliavą su Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios ir Giltinės paveikslais?
82
. Šios
mūsų dienų nepasiekusios vėliavos buvo nesenos, nes pirmoji bažnyčios turto
sąrašuose vardijama iki 1853, o antroji 1859 metais?
83
.
Su atjautos Kristaus Kančiai ir Marijos kaip Atpirkimo dalininkės idėjomis
susijusi Sopulingosios Dievo Motinos tema atskleidžiama dviejose skulptūrose.
Nekaltojo Prasidėjimo
Švč. Mergelės Marijos
skulptūra apsidės
nišoje.
Klaudijaus Driskiaus
2013 m. nuotrauka