Page 68 - Pivasiunai_maketas_mazos_kokybes

Basic HTML Version

68
spinduliais pavidalo?
74
. Kūrinio tapyba geros būklės, bet paveikslas ne kartą va­ly­
tas ir naujintas (XX a. – 1947m. ir 1988m.)?
75
, tad jo vaizdas nebėra visai autentiš­
kas. Naujausios itin garbingos atvaizdo puošmenos – Nuliūdusiųjų Paguodos
titulą suteikiant 1988 m. rugpjūčio 14 d. kardinolo Vincento Sladkevičiaus iškil­
mingai uždėtos Vatikano dirbtuvėse pagamintos popiežiaus Jono Pauliaus II
dovanotos Marijos ir Jėzaus karūnos.
Paveikslą juosia senas meniškas kiauraraštis iš drožybinių akantų lapų, gėlių
žiedų ir angeliukų galvučių tarp „gofruotų“ juostų sukomponuotas XVII–
XVIII a. sandūros rėmas. Su juo puikiai dera to paties profesionalaus skulpto­
riaus išdrožti prie viršutinių kampų sklendžiantys angeliukai.
Kiti Švč. Mergelės ir jos artimųjų atvaizdai
Su stebuklingojo paveikslo atsiradimu ir kulto susiformavimu sietina baž­ny­čios
fundatoriaus nustatyta prievolė – kasdien melstis Švč. Mergelei Marijai – ilgą
lai­ką neabejotinai buvo vykdoma, tačiau 1797 m. jau rašoma, jog pareiga sek-
madieniais giedoti
Officium parvum de Beata Virgine
dėl to „kad vienas arba
du kunigai tebūna, nuo seno apleista“, nors testamentu įpareigotos ketverios
Mišios per savaitę tebeaukojamos?
76
. Tuomet bažnyčioje, be kitų švenčių, iškil­
mingai minėtos „visos Marijos šventės“ – brolijos atlaidai. Fundacijos neturinti
Škaplieriaus Švč. Mergelės brolija vadinama veikiančia nuo seno. Jos įsteigimo
datos išsiaiškinti nepavyko, bet neabejotina, kad ji įdiegta motininės Trakų
bene­diktinų bažnyčios, kurioje tokia brolija jau veikė 1686 m.
77
, pavyzdžiu.
Sek­madieniais ir kitomis švenčių dienomis, vargonininkui pagrojus ir pagie-
dojus Švč. Mergelės Nekaltojo Prasidėjimo valandas, brolijos pareiga būdavo
iki pagrindinių Mišių („sumos“) giedoti Škaplierinės Marijos vainikėlį ir kitas
giesmes. Iš 1830 m. akto aiškėja, kad būdavo švenčiamos septynios Švč. Merge­
lės šventės: Įvedybų, Apreiškimo, Apsilankymo, Škaplierinės, Ėmimo į dangų,
Gimimo ir Nekaltojo Prasidėjimo; į jas susirenką labai daug žmonių net iš
tolimų parapijų?
78
.
1853 m. Pivašiūnų parapijoje švęsti tik treji Marijos garbei skirti atlaidai:
Škaplierinės, Ėmimo į dangų ir Gimimo. Nuo 1861 m., be jų, jau nurodomi ir
ketvirti – Apsilankymo, o 1905 m. liepos 20 d. Vilniaus vyskupui Ropui patvir-
tinus didesnį iškilmingų Pivašiūnų parapijos švenčių sąrašą, į jį sugrįžo dar dveji
atlaidai – Apreiškimo ir Nekaltojo Prasidėjimo, taip pat imtos puoselėti spalio
mėnesio kasdienės Rožinio maldos prie išstatyto Švč. Sakramento?
79
.