Page 66 - Pivasiunai_maketas_mazos_kokybes

Basic HTML Version

66
krašte įsivyravusios vakarietiškosios tapybos ir jai būdingos
Die­voMotinos vaizduosenos ypatybės. Apsiaustas gaubia tik
vienplaukės Marijos pečius. Taisyklingi išdailinti Švč. Mer­
gelės ir realistiški Jėzaus veidų bruožai liudija apie Rene­
sanso dailės tradiciją, o ryškūs šviesos ir šešėlių kontrastai
būdingi baroko stiliui. Sprendžiant iš XX a. tapytų atvaizdo
be aptaisų kopijų?
64
, barokinis yra ir intensyvus šio pa­veiks­
lo koloritas: fonas tamsus, lygus, Marijos apsiaustas tamsiai
mėlynas, suknia raudona, Jėzaus tunikėlė, primenant būsimą
Kančią ir karališką Šlovę – purpurinė, bet rūbai drapiruoti
panašiai, kaip Trakų pirmavaizdyje ir taip pat papuošti auk-
saspalviais ornamentuotais apvadais.
Naujas elementas – Šventosios Dvasios balandis paveik-
slo viršuje. Be to, kitaip, nei Trakų paveiksle, kuriame nutapy-
tos dvi kunigaikščio mitros formos karūnos, Pivašiūnų at-
vaizde yra tik viena karūna, vainikuojanti Mariją, panaši
į šios paskirties Abiejų Tautų Respublikos valdovų Vladislovo (1632–1648) ir
Jono Kazimiero (1648–1668) Vazų regalijas. Kad Pivašiūnų paveikslas sukurtas
jų valdymo laikotarpiu, liudija jį jau apie XVII a. aštuntą dešimtmetį papuošusi
senoji sidabrinė augaliniais ornamentais dekoruota barokinė Marijos karūna, la-
bai panaši į 1677 m. Vilniaus vyskupo Mikalojaus Stepono Paco Naujųjų Trakų
bažnyčios stebuklingajam Švč. Mergelės paveikslui dovanotą Vilniaus meistro
sukurtą karūną?
65
. Apie ankstyvąjį Pivašiūnų paveikslo kulto laikotarpį liudija ir
kitos XVII a. antros–XVIII a. pirmos pusės brangenybės, puošiančios Marijos ir
Jėzaus karūnas?
66
. Senoji Švč. Mergelės karūna segėmis ir kryželiu buvo išdabinta
vėliau, XVIII a. vid., kai padarytas Jėzaus karališkasis vainikas ir paveikslas už­
dengtas nežinomo Vilniaus auksakalio dailiai pagamintais aptaisais su 1750 m.
data. Figūrų drabužius ir atributus slepiančiuose skardos lakštuose pakartotas
paveikslo piešinio linijas persveria gausūs barokiniai vadinamojo regentystės lai-
kotarpio ornamentai. Juose susipina akantų lapų, lankstytų juostų, rožių, lelijų ir
kitokių įvairių gėlių, ryškiausių ant Marijos apsiausto, raštai.
1797 m. senosios bažnyčios didžiajame altoriuje buvęs Švč. Mergelės paveik-
slas vadinamas „garsiu stebuklais“. Rašoma, kad jį puošia sidabriniai rūbai ir
auk­suoti nimbai, skeptras, rutulys ir dvi karūnos su „akmenėliais“. Ant atvaizdo
arba ir šalia jo kabojo 30 sidabrinių votų plokštelių, 35 karolių vėriniai, žiedas
ir du kryželiai: vienas su krištolo, kitas – su rubino akutėmis. Bažnyčioje „nuo
Pivašiūnų
Švč. Mergelės Marijos
paveikslas prieš
restauraciją. 1947.
Pivašiūnų parapijos
archyvo nuotrauka