Basic HTML Version
65
Pagarbą Senųjų Trakų benediktinų bažnyčios Marijos
paveikslui galėjo puoselėti Pivašiūnų bažnyčios fundatorius,
kaip matyti iš jo testamento, itin pamaldus Švč. Mergelei.
Tikėtina ir tai, kad savo vytautinėje bažnyčioje esančio Die
vo Motinos atvaizdo kopiją galėjo parūpinti patys bene-
diktinai. Kad ir kaip būtų, stebuklingojo Pivašiūnų Marijos
atvaizdo sukūrimas sietinas su bažnyčios šioje vietoje fun-
davimu, pastatymu ir pavedimu Senųjų Trakų vienuoliams.
Pivašiūnų bažnyčios Marijos atvaizdas tapytas XVII a.,
kai stebuklais garsėjančių Dievo Motinos paveikslų kopi-
javimas buvo tapęs įprastu dalyku. Kaip dabar, taip ir anuo
met tikėta, jog kai kurie Dievo Motinos atvaizdai yra
tarsi vartai, pro kuriuos tikinčiuosius pasiekia išmelstosios
malonės. Panašūs lūkesčiai sieti ir su maloningųjų paveikslų
arba statulų kopijomis, net grafiniais atvaizdais. Bažnyčioje
po Tridento susirinkimo šalia stebuklingais laikomų senųjų Marijos paveikslų
iškilo naujų kultinių Švč. Mergelės atvaizdų, svarbių vienam arba kitam žemynui,
šaliai, vyskupijai, vienuolijai, regionui ar provincijai. Kai kurie iš jų buvo visoje
Bažnyčioje garsių atvaizdų, pavyzdžiui, Marijos Snieginės (jos kartotė stebuk-
lingasis Šiluvos Dievo Motinos paveikslas) kopijos, kiti saviti, dar kiti loka-
liai gerbiamų Švč. Mergelės paveikslų įkvėpti kūriniai.
Šiai grupei ir priklausytų stebuklingasis Pivašiūnų paveikslas, kuriame pa-
kartoti Trakų benediktinų bažnyčios Marijos atvaizdo kompozicijos ir ikono-
grafijos bruožai?
62
. Tai XVIIXVIII a. maloningųjų paveikslų kopijavimo prakti-
kai būdingas dalykas: senoviško originalo vaizdas moderninamas ir perkuriamas
pagal vienos arba kitos meninės mokyklos arba individualų dailininkų braižą.
Pivašiūnų paveiksle ir jo pirmavaizdyje iš Trakų Švč. Mergelė parodyta kaip
Dangaus Karalienė, o Jėzus kaip Pasaulio Valdovas. Skeptrą laikanti Dievo
Motina nutapyta kiek daugiau nei iki pusės, dešine ranka apglėbusi ant kelių
sėdintį Vaikelį ir į Jį pasisukusi. Jėzus, taip pat truputį pasigręžęs Marijos link,
dešine ranka laimina, o kairę uždėjęs ant valdovo obuolio. Trakų benediktinų
atvaizdas nedidelis (39 × 29 cm) ir pasižymi Lietuvos bažnyčių XVI a. vid.
XVII a. pirmo ketvirčio paveikslams būdingoms ypatybėms: temperos tapyba
ant medžio, auksuotas ornamentuotas fonas, galvą pridengiantį maforijų dėvinti
Švč. Mergelė ir šviesią tuniką vilkintis Jėzus?
63
. Aliejumi ant drobės tapytame
daug didesniame Pivašiūnų paveiksle (195 × 142 cm) ryškios XVII a. mūsų
Pivašiūnų
Švč. Mergelės
Marijos paveikslo
XX a. vidurio kopija.
Klaudijaus Driskiaus
2013 m. nuotrauka