Basic HTML Version
64
tai mūsų krašto dailininko XVII a. vid. arba kiek vėliau tapy-
tas kūrinys. Paveikslas ne kartą taisytas ir naujintas, tačiau
veikiausiai pakitęs nedaug, nes daug kuo panašus į kitus
XVII a. vid. datuojamusDievoMotinos atvaizdus: Kernavės
bažnyčios Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės su Vaikeliu
paveikslą; nedidelį tapytą Marijos atvaizdą Videniškių šven
tovėje; vilniečio Baltramiejaus Pensos 1640 m. sukurtą ma
lonėmis garsų Šventaliepės (
Święta Lipka
, Šiaurės Lenkija)
Dievo Gimdytojos paveikslą. Ypatingai menine kalba ir
dvasine atmosfera giminingi Pivašiūnų ir Simno bažny
čios didžiojo altoriaus viršaus Marijos su kūdikiu paveiks
lai, nors simniškio kūrinio kompozicija ir kitokia. Visgi
abiejuose Švč. Mergelė ir Jėzus pavaizduoti tamsaus gymio,
įdėmiai žvelgiantys, rimtų veidų su švelnumo, atjautos ir
rūpesčio išraiška?
59
. Šiem dviems ir kitiems minėtiesiems
Marijos paveikslams būdinga tai, kad greta baroko stiliaus bruožų juose matyti
šiaurietiškojo manierizmo ypatybių, kas apskritai gana būdinga Lietuvos XVII a.
dailei. Paveikslai tapyti vakarietiška maniera, nors daugelio jų kompozicijos re-
miasi ankstesnių Marijos paveikslų Lietuvos bažnyčiose pavyzdžiais.
Pivašiūnų Marijos atvaizdas sietinas su kadaise Senųjų Trakų benediktinų
bažnyčią puošusiu, o dabar Vilniaus arkikatedroje bazilikoje saugomu ant me
džio plokštės tapytu Dievo Motinos paveikslu, datuojamu XVI a. vid.antra
puse. Jis kadaise taip pat laikytas malonėmis garsėjančiu ir, kaip ir stebuklinga-
sis Naujųjų Trakų parapinės bažnyčios Marijos paveikslas, tapatintas su Dievo
Motinos atvaizdu (atvaizdais), kuriuos Vytautui Didžiajam padovanojęs Bizan-
tijos imperatorius Manuelis II Paleologas?
60
. Ir Senųjų, ir Naujųjų Trakų paveiks-
lų legendoje bylojama apie istoriškai pagrįstus, bet už atvaizdus senesnius įvy-
kius. Kalbamoji legenda gimė kovos su Reformacija akivaizdoje, kai buvo svarbu
pabrėžti Marijos paveikslų gerbimo tradicijos Lietuvoje senumą ir jos pradžią su-
sieti su abi minimas Trakų bažnyčias fundavusiu Lietuvos didžiuoju kunigaikš-
čiu bei valstybės krikštytoju Vytautu Didžiuoju. Šios legendos atgarsiai ataidi ir
pasakojimuose apie Pivašiūnų paveikslo kilmę. Tačiau nepamirština, kad, dabar-
tinėmis žiniomis, Naujųjų Trakų paveikslo legenda imta skelbti tik XVIII a. pr.,
o Senųjų Trakų paveikslo kitoje pusėje ji įrašyta tik 1859 metais?
61
. Primintina ir
tai, kad iki šiol nieko nežinoma apie Pivašiūnų fundatoriaus Klockio gyvenimą
(galbūt jo iš tikrųjų dalyvauta XVII a. mūšiuose su turkais?).
Senųjų Trakų
benediktinų
bažnyčioje buvęs
paveikslas
Švč. Mergelė Marija.
Klaudijaus Driskiaus
2004 m. nuotrauka