Basic HTML Version
62
arkų statinys. Nuo vartų bažnyčios link kyla liaudiškomis skulptūromis abipus
papuošti akmeniniai laiptai [žr. p. 120], šventovės aplinkoje yra įdomių senų
ir naujų memorialinių paminklų. Netoli varpinės iškilęs įspūdingas XX a. vid.
liaudies smulkiosios architektūros objektas sovietmečiu iš Junčionių kaimo
perkeltas ir taip išsaugotas beveik 10metrų aukščio ąžuolinis kryžius su savitai pri
taikytais skardos pagražinimais?
52
[žr. p. 220221]. Į pietryčius nuo bažnyčios ka
pinių tvoroje įmūrytas 1894 m. mirusio kun. Vladislovo Konstantino Lodziaus
antkapinis paminklas su betonine Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo
statula [žr. p. 223].
Kun. Sorokos projektuotą varpų buveinę 19461947 m. pakeitė nauja, į va-
karus nuo fasado ašies patraukta varpinė?
53
. Jai 1970 m. sudegus, ten pat pastatyta
dabartinė medinė varpinė [žr. p. 224] išlakus trijų tarpsnių pastatas, propor-
cijomis derantis su bažnyčia ir sudarantis vertikalią jos ilgo korpuso atsvarą.
Tik pastato viršaus skaidymas ir statūs jo trikampių nuolydžiai yra ansambliui
svetimõs neogotikinės dvasios. Varpinėje kabo 1885 m. Bochume (Vokietija) iš
lietas plieninis varpas?
54
.
Pakalnėje, senosios bažnyčios vietoje, iš tašytų rąstų ant akmens mūro pamatų
1853 m. iškilo iš tos pačios parapijos Gineitiškių dvaro pervežta ir perstatyta
buvusi privati Odynecų šeimos koplyčia, pašventinta tų pačių metų rugsėjo 12
dieną?
55
. Klasicistinė pakalnės koplyčia stačiakampis pastatas su trisiene ap-
side, keturių medinių kolonų remiamu trikampiu portiku pagrindiniame fasa-
de, didelių smulkiai sudalytų stačiakampių langų poromis šonuose ir XX a.
ankstesnę malksnų dangą pakeitusiu skardiniu penkiašlaičiu stogu. Priekyje kyla
nedidelis kvadratinio plano signatūros bokštelis su aukštu piramidiniu stogeliu
ir geležiniu ažūriniu dvijuostės konstrukcijos kryžiumi, papuoštu spinduliais,
kryžmų skrituliais ir lelijos silueto atšakomis. Kryžius apsidės gale daug kuk-
lesnis . Viduje išlikusi altoriaus mensa, sienas puošia keli paveikslai ir skulptūros.
Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslas
Stebuklingasis didžiojo altoriaus Švč. MergelėsMarijos paveikslas [žr. p. 132133]
didžiausia Pivašiūnų bažnyčios vertybė. Tai vienas seniausių ir meniškiausių šios
šventovės dailės kūrinių, malonėmis garsėjantis ir tikinčiųjų itin branginamas
Dievo Motinos atvaizdas. Jo kultas ryškiausia parapijos pamaldumo tradicija
ir savastis. Šią tradiciją įvertino ir įtvirtino popiežius Jonas Paulius II, 1988 m.
Švč. Mergelei šiame atvaizde suteikęs Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.