Basic HTML Version
61
puošia iš XIX a. ir dar senesnių laikų paveldėti dailės kūriniai. Nuo
2005 m. vykdomų moksliniais-istoriniais ir natūros tyrimais parem
tų architektūros vertybe paskelbtos Pivašiūnų bažnyčios ir jos altorių
restauravimo darbų?
46
metu sutvirtintos pastato konstrukcijos, viduje
atidengiama ir atstatoma pirminė altorių, sienų ir lubų polichromija,
nors ne visi darbai vyksta taip sklandžiai, kaip planuota.
Apibendrinant pasakytina, kad pagal nežinomo profesionalaus
architekto projektą Pivašiūnų bažnyčia pastatyta, įrengta, o ir vėliau
dailinta benediktino Celestino Sorokos (1787 Lenkijoje 1853 Piva
šiūnuose), puoselėjusio savo ordino pamaldumo ir meno tradicijas
ir, kaip liudija pastabos jo administravimo laikotarpio Pivašiūnų
bažnyčios dokumentuose, vertinusio Vilniaus meno mokyklos pro
fesorių kūrinius. Jis sudarė bažnyčios ir altorių programą, gal ir kitaip
prisidėjo juos projektuojant, nes žinoma, kad parengė 1839m. pastaty-
tos varpinės projektą?
47
. Iš minėtų pastabų, bažnyčios architektūros, įrenginių ir
dekoro matyti, kad šventovės etalonas statytojui buvo Vilniaus katedra, jos
ir universitetinės Šv. Jono bažnyčios dailės objektai. Meilės šioms šventovėms ir
Vilniaus menininkams jis galėjo pasisemti mokydamasis Vilniaus universitete.
Bajorų kilmės Celestinas Soroka 1804 m. įstojo į Senųjų Trakų benediktinų vie
nuolyno noviciatą, vėliau Gorodyščės benediktinų abatijoje, kaip šiame ordine
įprasta, šešerius metus (iki 1812 m.) mokėsi gramatikos, matematikos, retorikos,
filosofijos ir teologijos, o nuo 1817 m. Vilniaus universitete dar kelerius metus
krimto moralinius mokslus. 1822 m. rugsėjo 30 d. jis penkeriems metams iš
rinktas Trakų vienuolyno abatu ir kitų metų vasario 12 d. dekoruotas mitra?
48
.
18271844 m. Pivašiūnų prepozitas, vėliau, iki mirties 1853 m. tos pačios para-
pijos klebonas šios vietos bažnyčią pastatė, reikšmingai aprūpino ir papuošė?
49
.
1844 m. uždarius Senųjų Trakų vienuolyną, Pivašiūnų bažnyčia dar septynerius
metus išliko šio benediktino globoje, tik vėlesni jos klebonai jaubuvonebe vienuo
liai. Soroka palaidotas Pivašiūnų kapinėse, o jo ir parapijos vikarų kunigų Juo-
zapo Zabielos (m. 1857) ir Bernardo Petrusevičiaus (m. 1880) atminimą ženklino
akmeninis antkapinis paminklas?
50
. Matyt, jis bus stovėjęs už presbiterijos, kur
kunigų benediktinų atminimui XX a. vid. iškilo betoninė koplytėlė.
1904 m. bažnyčios šventorius kartu su aplink plytinčiomis kapinėmis dabar
tine akmenų mūro tvora aptvertas kun. Antano Deksnio pastangomis ir jo bei
parapijos lėšomis?
51
. Tuomet šventovės prieigas ryškiai pakeitė rytų pusėje, dar
pakalnėje sumūryti neoklasicizmo stiliaus vartai [žr. p. 119] nemažas trijų
Senoji klausykla.
Aloyzo Petrašiūno 2005 m.
nuotrauka