Basic HTML Version
58
Kairės koplyčios Nukryžiuotojo Jėzaus
altorius [žr. p. 147] įrengtas kiek vėliau nei
pirmieji, apie 1828 m., Celestinui Soro
kai Vilniuje įgijus jam medinę Kazimie-
ro Jelskio (dirbtuvės?) sukurtą skulptūrą
Nukryžiuotasis?
34
. Ankstesniuose Pivašiū-
nų bažnyčios įrenginiuose interpretuoja
mi šventyklos ir architektūrinio baldakimo
pavidalai, o šis to paties klasicizmo stiliaus
vieno tarpsnio altorius jau kitokios triumfo arkos formos. Nuo pat grindų
kylantis retabulo cokolis mūrinis, mensos aukščio, o dekoruotoji sienelės dalis
medinė, su piliastrų poromis apdailintomis šonų plokštumomis ir aukštesne pu-
sapskrite arkine niša tarp jų. Archivolto skliautas dekoruotas kesonais su roze-
tėmis, visi ornamentai gipsiniai. Šonuose virš karnizo iškeltos parapeto atkarpos
su vazomis. Altoriaus viršuje ilgą laiką būta keturių angeliukų figūrėlių, iš kurių
likusios dvi dabar sėdi ant karnizo prie arkos. Nišoje, kuri nuo 1860 m. būdavo
išmušama raudonu audiniu, kabo kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Abipus
ant apdailintos cokolinės juostos stovinčios ir vieną siužetinę grupę su ja suda-
rančios medinės Švč. Mergelės ir šv. evangelisto Jono statulos gali būti sukurtos
paskutiniame XIX a. ketvirtyje: jos nefigūruoja senuosiuose bažnyčios aprašy-
muose ir tik XIX a. pab. aktuose minimos kažkokios šį altorių puošiančios neį-
vardytos skulptūros. Po kryžiumi įtaisytos dvi kvadratinės vitrinos su mažomis
evangelistų figūrėlėmis. Trečia drožiniais puošta vitrina XVII a. relikvijorius
su dviem šimtmečiais vėlesniu reprodukciniu Švč. Mergelės Marijos atvaizdu
atstoja tabernakulio spintelę [žr. p. 151]. 1860 m. permūrytoje Nukryžiuotojo
altoriaus mensoje (klebono Lodziaus pertvarkos metu) suformuota niša droži-
niais puoštam mediniam karstelio formos relikvijoriui ir antepedijus su ertme
jam atidengti. Pirminės jo, kaip ir kitų ansamblio altorių, spalvos buvo mėlyna
(dangiška) ir balta. Tokios pat XIX a. pirmoje pusėje papuošė ir kitų Marijai
dedikuotų bažnyčių, pavyzdžiui, Joniškio?
35
, altorius. Atkuriant Pivašiūnų šven-
tovės vidaus polichromiją, altoriams parinktas netinkamas mėlynos spalvos to-
nas ir be reikalo atsisakyta senos tradicijos nišą už Nukryžiuotojo išmušti purpu-
riniu audeklu, spalva besisiejančiu su Kristaus Kančios simbolika ir atsveriančiu
porinio altoriaus paveikslų plotmes.
Šv. Jono Krikštytojo altorių [žr. p. 153], kitaip nei Nukryžiuotojo, puo
šia kolonos bei dviem tarpsniais išdėstyti paveikslai (titulinis apačioje,
Šv. Jono
Krikštytojo altoriaus
antepedijaus reljefas.
Klaudijaus Driskiaus
2013 m. nuotrauka