57
metalinių ampyro stiliaus kandeliabrų pavyzdžiu. Tos pačios pertvarkos metu
presbiterijos erdvę vietoj pirminių (jau 1861 m. apnykusiomis pavadintų) ba-
liustrų grotelių apjuosė nauja užtvara su dailiai ištekintomis baliustromis, stam-
biais dekoruotais stulpais ir durelėmis visose trijose pusėse. Ant stulpų užkeltos
monumentalios ampyrinės vazomis dekoruotos medinės žvakidės?
31
[žr. p. 145].
Jas, kaip ir figūrinius šviestuvus, daugumą Lodziaus pertvarkos laikotarpio skulp-
tūros darbų ir kiek vėlesnį procesijų altorėlį su angelais sukūrė Vilniaus skulp-
toriai ir drožėjai. Manoma, kad tai gali būti vardu kūrinių nepasirašinėjusio Os-
trovskio?
32
ir panašiai drožusio Vincento Balzukevičiaus (18351907) darbai.
Dabar kairėje navoje esantis medinis Šv. Benedikto altorius [žr. p. 159] iš
pradžių stovėjo dešinėje koplyčioje (Šv. JonoKrikštytojo altoriaus vietoje) vieno-
je linijoje su presbiterijos portiku. Jo vieno tarpsnio architektūrinės kompozici-
jos retabulas kyla tik nuo stačiakampės dėžinės mensos. Piliastrais kraštuose
įrėmintos sienelės centre kyšo grakštus dekoratyvinis dviejų kolonų porti
kas, kurio plokštumoje įkomponuotas šv. Benedikto paveikslas arkiniu viršumi
su drožinėtais rėmais. Šonuose pastatytos iš ankstesnės bažnyčios išlikusios
šventųjų benediktinų Jono Damaskiečio ir Aleksandro statulos. Tarpsnį užbai
gia antablementas, trikampis portiko frontonėlis ir abipus jo iškilusios vazos.
Atramų kapiteliai ir kita altoriaus ornamentika tapati presbiterijos portiko de
talėms?
33
. Altorių sukeitus vietomis su Šv. Jono altoriumi, jo koplyčioje likusi
mensa buvo mūrinė. Dabartinėje medinėje mensoje sukeitimo metu įrengta
ertmė. Joje laikoma Jėzaus kape skulptūra, pridengta mobilaus antepedijaus su
kiauriniu tinklu dekoruota įsprūda. Ant mensos nedidelis drožiniais apdailin-
tas neobarokinis XIX a. antros pusės tabernakulis [žr. p. 161].
Birutė Bėkšienė,
Audronė Kaušinienė.
Pivašiūnų bažnyčios
restauravimo
projektas.
Presbiterijos ir
koplyčių išklotinė.
2007.
VĮ Lietuvos paminklai
archyvas