Basic HTML Version
59
šv. Juozapo arkos lanke), bet ši altorių pora yra vienodo dydžio,
silueto ir struktūros. Trimis dešimtmečiais vėliau už kitus,
tik 1862 m., klebono Felikso Roškovskio už 200 rublių įrengtas
Šv. Jono altorius iš pradžių stovėjo navoje priešais sakyklą. Tai buvo
medinis, su keturiomis kolonomis ir nauju dideliu (3 × 2 aršinų)
aliejumi ant drobės tapytu tituliniu paveikslu altorius. Iki 1888 m.
klebono Lodziaus pastangomis ir lėšomis jis sukeistas vietomis su
benediktinų patriarcho altoriumi ir perdekoruotas?
36
. Iš navos at-
kelta retabulo sienelė su kolonomis suderinta su naujais viršaus ele
mentais: arkos lanku, vazomis ir dviem iš Nukryžiuotojo altoriaus
atkeliavusiais angeliukais. Tarpsnio apačioje pridėtos ornamentuo
tos atbrailos, o tarp kolonų pastatytos dvi iš didžiojo altoriaus
šonų atkeltos barokinės vyskupų statulos. Tuomet iš pirminio šios
koplyčios altoriaus likusią mūrinę mensą papuošė medinis ante
pedijus, apdailintas įsprūda su šv. Jono galvos reljefu. Ant mensos tebestovi senasis
benediktinų patriarcho altoriaus tabernakulis dvitarpsnė, apačioje plati spintelė,
kurioje iki didžiosios pertvarkos vasaros metu būdavo laikomi krikšto reikmenys?
37
.
Koplyčios altoriai sudaro didingą presbiterijos portiką gaubiančią, su juo
stilistiškai derančią, tačiau kitokiu masteliu ir pavidalu šiam trijų įrenginių an-
sambliui įvairovės ir plastiškumo suteikiančią porą. Kaip ir portikas ar baldaki-
mas, triumfo arka išreiškia šlovę, be to, ši ampyro architektūroje itinmėgta forma
puikiai tiko altoriams kaip pergalės simbolis. Tačiau ir tūrinio portiko formos,
ir triumfo arkos pavidalo klasicistinių ir ampyrinių altorių Lietuvos bažnyčiose
nedaug?
38
. Šis pavidalas suteiktas ir keliems kitokiems Karolio Podčašinskio ir
Kazimiero Jelskio sukurtiems šventovių meniniams objektams, pavyzdžiui, pa-
minklams?
39
. Tad šie Vilniaus architektūros ir dailės mokyklos menininkai gali
būti ir Pivašiūnų altorių ansamblio autoriai.
Su simetrišku klasicizmo ir ampyro stilių altorių ansambliu formomis dera
į navą perkeltas Šv. Benedikto altorius ir sakykla priešais jį. Ji neįprastai įrengta
ne vadinamoje Evangelijos (kairėje pusėje), o prie dešinės bažnyčios sienos
kampo su koplyčia. Šia vieta, pavidalu ir konstrukcija ji pakartoja klasicistines
Vilniaus katedros ir Šv. Jono bažnyčios sakyklas. Atkaltės ir stogelio, būdingų
barokinėms sakykloms, nėra, įrenginį sudaro tiesiog stambi pailga šešiakampė
tribūna, į kurią pakylama laiptais iš koplyčios. Tribūnos šonai stačiai susiker-
ta su užnugarį sudarančia bažnyčios siena, į navą atgręžtas priekis, trisienis.
1861 m. atnaujintą ir drožiniais papildytą romėniško skonio?
40
klausyklą puošia
Centrinės navos lubų
rozetė ir sietynas.
Klaudijaus Driskiaus
2013 m. nuotrauka