Basic HTML Version
53
baigtas apdailinti tik 1845 m., nuo XX a. ketvirto dešimtmečio den-
gia gulsčia, o frontonus statmena apkala. Vėlesni XIX a. devinto
dešimtmečio elementai balkonas ir frontono langas, dar vėlesni
(XX a.) šoniniai įėjimai į navas ir laiptai prie visų šoninių durų.
XX a. (1945 m.) paplatinti navos langai, į stačiakampius perdaryti
koplyčių pusapskričiai, į nedidelių stačiakampių poras apskriti ko-
plyčių frontonų langai?
22
.
Nuo XX a. ketvirto dešimtmečio bažnyčios stogas skardinis
(anksčiau jo būta malksnų). Stogą vainikuojančios viršūnės išliko
pirminės. Virš priekinio fasado kyla ne įprastas kiauraraštis, o ne-
mažas monolitinis medinis skarda apkaltas kryžius, kokių pasitai-
ko mūrinėse klasicistinėse bažnyčiose ir kurio idėja galbūt perimta
iš šv. Elenos statulos virš Vilniaus katedros. Virš zakristijos sukons-
truotas smulkus kubinis signatūros bokštelis keturšlaičiu stogeliu,
užbaigtas kiaurine geležine viršūne spindulių glorijos supamu
Marijos vardu. Koplyčias vainikuoja smailės, užbaigtos geležiniais
dvijuosčiais trijų skersinių kryžiais su papildomomis perkryžomis
ir lelijos žiedo silueto atšakomis.
Kai kurie pastato stiliaus ir eksterjero pokyčiai bei ryškesnės
interjero pertvarkos nesuardė pastato darnos. Išorėje ir viduje te-
bevyrauja klasicizmo stilius, nes dauguma naujesnių architektūros,
įrangos arba dekoro elementų sukurta taikant tą patį arba gimi-
ningą ampyro stilių, neretai pakartojant pirmines formas. Išlikęs
barokinis senosios bažnyčios arba iš kitur atkeltas dailės paveldas
proporcingai išsklaidytas ir įsilieja į ansamblį. Interjero erdvė, įrangos ansam-
blis ir dekoras saviti ir įspūdingi, daug kas čia re?ta arba kitose Lietuvos katalikų
šventovėse neaptinkama.
Ilga bažnyčios navų ir presbiterijos erdvė dengta žemo lopšinio skliauto pa
vidalo lentų lubomis, tos pačios krypties ir formos yra ir mediniai koplyčių
skliautai. Navų erdvė į tris juostas, kurių vidurinė daug platesnė, sudalyta ketu
riomis aštuonbriaunių stulpų poromis, atliepiančiomis sienas sutvirtinantiems
ir puošiantiems piliastrams. Presbiterijos vieta ir sąranga ypatingos. Naujųjų lai-
kų bažnyčiose presbiterija paprastai būna centrinės navos pločio ir įrengta už
transepto arba kitokių atšakų (jei statinys juos turi). Pivašiūnų bažnyčioje ji yra
visų trijų navų tąsoje, pastato plano kryžiaus centre, tad iš trijų pusių atvira,
tik apačioje atribota trisiene baliustrada, o palubėje lengvomis segmentinėmis
Marijos vardas
glorijoje virš
bažnyčios.
Aloyzo Petrašiūno 2005 m.
nuotrauka
Šoninės
koplyčios kryžius.
Aloyzo Petrašiūno 2005 m.
nuotrauka