Basic HTML Version
52
presbiterijos šoniniai altoriai (dar) neturi portatilių, o 1799 m., nors apie trijų
šoninių altorių polichromiją neužsimenama, rašoma, kad didysis altorius neda-
žytas (taigi tebėra naujas, nebaigtas dekoruoti), o benediktinų patriarcho alto-
riaus dažymas apnykęs (vadinasi, įrenginys senas). 17971799 m. atsirado nau-
ja šoninio altoriaus Nukryžiuotojo skulptūra ir drožiniais papuoštas procesijų
altorėlis su Švč. Mergelės Škaplierinės bei šv. Onos paveikslais, tad bažnyčioje
tebesidarbavo drožėjai.
Dabartinės bažnyčios architektūra ir meninė įranga
Dabartinė medinė Pivašiūnų bažnyčia naujoje vietoje ant kalno buvo pastatyta
18221825 metais. 1825 m. birželio 24 dieną statytojo ir administratoriaus Senųjų
Trakų abato Celestino Sorokos ji buvo pašventinta Švč. Mergelės Marijos Ėmi-
mo į dangų titulu ir dviem Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Benedikto kontitulais?
17
,
o vėliau, 1850 m. rugsėjo 8 dieną, iškilmingai konsekruota Vilniaus vyskupo Vac
lovo Žilinsko tais pačiais titulais, išskyrus Šv. Benedikto?
18
.
Ant kalvos iškilusi virš visų apylinkių, ji atrodo gana didinga ir nuo seno
yra svarbiausia urbanistinė Pivašiūnų dominantė. Vieta šventovei parinkta jau
anksčiau įkurtose kapinėse (žinoma, kad po ja likosi žemėmis užpiltas mūrinis
sutuoktinių Kšivoblockių 1800 m. skliautuotas rūsys su jų palaikais?
19
) ir jau
XVIII a. pab. paprastai laidota nebe senosios bažnyčios šventoriuje, o atokiau
esančiose taip pat aptvertose (kalno) kapinėse?
20
.
Pivašiūnų bažnyčia chrestomatinis Lietuvos medinės sakralinės klasicizmo
architektūros paminklas, kuriam būdinga gana paprasta, bet sklandi ir savita me-
ninė raiška?
21
. Ne visai įprastai presbiterijos galu į pietryčius orientuoto pastato
planas lotyniškasis kryžius su vienodomis neilgomis atšakomis. Vėliau pietry-
čių kampą užpildė žemas dabartinės zakristijos (buvusio prieangio) priestatas.
Pagrindinį bažnyčios fasadą [žr. p. 124125] ryškina toskaninis 4 kolonų portikas
su įgilintu trikampiu frontonu. Centrinę fasado ašį pabrėžia geometrinio rašto
įsprūdomis papuoštos dvivėrės durys, virš jų įrengtas parapetu apjuostas balkonas
(per atlaidus naudotas kaip sakykla) ir įstiklintas langas virš jo. Trikampis fron-
tonas, kurio centre gulsčią ovalų langą gaubia spinduliai užuomina į Apvaiz-
dos akies simbolį. Kitų trijų bažnyčios atšakų frontonai tokie pat, bet su mažais
biforiniais langeliais lygiose plokštumose. Pastato sienas skaido piliastrai, visose
jose, išskyrus pagrindinį fasadą, tarp dviejų kraštinių piliastrų sienos lygios, o ki-
tur tarp atramų įsiterpia aukštai įrengti stačiakampiai langai. Sienas, lentelėmis