Basic HTML Version
31
Pažymėtina, kad vietos dzūkų tautinei savimonei pakelti kun. Petrulis kvies-
davosi giesmininkų iš Marcinkonių. Klebono pastangomis 1913 m. įsteigtas Lie-
tuvių katalikų blaivybės draugijos Pivašiūnų skyrius, taip pat švietimo draugijos
Rytas skyrius. Iš ūkininkų draugijų nuo 1909 m. veikė lenkuojančių asmenų
įsteigtas ūkio ratelis ir vartotojų draugija, turėjusi parduotuvę?
59
.
Lietuvių švietimo sąlygos pagerėjo vokiečių valdymo metais. Kun. Petrulio
pastangomis bene jau 1915 m. buvo įsteigtos ir 1917 m. pab. Pivašiūnų parapijoje
veikė lietuviškos mokyklos šiose gyvenvietėse: Eigelonyse, Janaukoje, Kazimiera-
ve, Kedonyse, Lačionyse, Pivašiūnuose ir Remešiškyje. Lenkiškų mokyklų būta
Einoronyse, Gineitiškėse ir Užupio (
Międzyrzece
) viensėdyje. Šias mokyklas lan-
kė apie 400 mokinių. 1917 m. vasarą keturi šios parapijos mokytojai tobulinosi
vokiečių valdžios surengtuose kursuose?
60
.
1914 m. pab. spaudoje rašoma, kad lietuviai stengiasi pasiekti, jog pridėtinės
pamaldos vieną šventadienį vyktų lenkų, kitą lietuvių kalba?
61
. Kada tai įgyven-
dinta, nepavyko sužinoti, galbūt 1915 m. 1925 m. spaudoje rašoma, kad statisti-
kos duomenimis Pivašiūnų parapijoje esą apie 4 500 gyventojų, iš jų lenkiškai
kalbančių 900, lietuvių apie 3 500, dar apie 100 gyventojų yra ne katalikų
tikybos. Žinutėje teigiama, kad Pivašiūnų bažnyčioje lietuviams skirti pamaldų
vienodai su lenkiškomis esanti skriauda lietuviams?
62
.
1925 m. gruodžio 17 d. būsimo Kaišiadorių vyskupo įsakymu Pivašiūnų baž-
nyčioje nustatyta ši pamaldų tvarka:
Pirmosios komunijos
ir Sutvirtinimo
sakramento diena
Pivašiūnuose. Centre
vysk. Juozapas Kukta.
Pivašiūnų parapijos
archyvo 1938 m. nuotrauka