Basic HTML Version
30
kun. Petrulis kiekvieną šventadienį ėmė sakyti lenkiškus ir lietu-
viškus pamokslus, o kas trečią šventadienį įvedė lietuviškas pridė-
tines pamaldas. Norinčius giedoti parapijos chore (anksčiau čia
choro nebuvo) jis paragino kreiptis į vargonininką Joną Stelionį.
Tarp tokių dauguma pasirodė lietuviai. Vargonininkas mokė gie-
doti lotyniškas, lenkiškas ir lietuviškas giesmes. Be to, kun. Petru
lio sesers duktė Adelė Balsevičiūtė ėmė mokyti lietuvių vaikus po-
terių gimtąja kalba, taip pat tautinių žaidimų ir dainų.
Netrukus keliolika karštų lenkų atvyko į kleboniją ir parei-
kalavo visus parapijos vaikus katekizuoti tik lenkiškai. Klebonas
atmetė jų reikalavimą. Kun. Petrulis buvo apskųstas vyskupijos
valdytojui kaip kenksmingas parapijai, nes skriaudžiantis lenkus.
Visa tai įvyko praėjus vos mėnesiui nuo kunigo atvykimo į Piva-
šiūnus. Skundui tirti vyskupijos valdytojas sudarė 3 kunigų ko-
misiją, į kurią įėjo Giedraičių bei Merkinės dekanai ir Butrimonių klebonas.
Skundo organizatorius Kucevičius, gyvenęs Rūdiškių parapijoje, kaip komisi-
jos darbo stebėtoją atsivežė korespondentą, tačiau tyrėjai nutarė dirbti be pa-
šalinių asmenų. Netrukus žurnalistas Fr. Grinevičius lenkų laikraštyje
Kurjer
Wileński
(1911, Nr. 68) paskelbė Pivašiūnų kleboną šmeižiantį straipsnį. Tai
nebuvo kas nors nauja. Būdamas Maišiagalos klebonu, kun. Petrulis už litvo-
maniją jau buvo puolamas lenkų endekų spaudoje, ir tada to pakako jam iš
Maišiagalos iškelti. Šįkart išėjo kitaip. Kun. Petrulis padavė laikraštį į teismą
ir pirmoje instancijoje buvo pripažintas apšmeižtu. 1913 m. apeliaciniame teis-
me, kuriame kun. Petrulio advokatas nedalyvavo, Grinevičius bylą laimėjo?
56
.
Savo ruožtu vyskupijos valdytojo paskirtoji komisija pripažino skundą prieš
kun. Petrulį nepagrįstu.
Įniršę dėl poterių mokymo lietuviškai, 1912 m. lenkai įskundė rusų valdžiai
kun. Petrulį kaip slaptų lietuviškų mokyklų steigėją. Todėl 1912 m. balandžio
mėn. policija su žandaru krėtė Pivašiūnų kleboniją, taip pat Bundžių, Lačionių ir
Mikalavo kaimus. Jokių slaptų mokyklų nerasta. Tik Pivašiūnų klebonijoje val-
džios pareigūnai aptiko kunigo sesers dukterį, kelias mergaites tuo metu mokan-
čią dailiųjų rankdarbių?
57
. Formaliai nuo 1905 m. valdinių mokyklų mokytojais
galėjo dirbti ir lietuviai katalikai, buvo leidžiamos ir lietuvių kalbos pamokos,
tačiau Vilniaus gubernijoje tai įgyvendinti visaip trukdyta. 1911 m. Pivašiūnų
mokykloje (įsteigta 1905 m.) ir lietuviškų Skraičionių mokykloje (įsteigta apie
1910 m.) mokytojavo rusai?
58
.
Vargonininko Jono
Stelionio šeima.
Leokadijos Stelionytės
šeimos archyvo apie
1923 m. nuotrauka