Page 27 - Pivasiunai_maketas_mazos_kokybes

Basic HTML Version

27
Aprašyme aiškiai neišskirti bajorai ir valstie-
čiai. Su­ves­tiniais duomenimis, 1795 m. Pivašiū-
nų parapijoje gyveno vienas dvasininkas, 335 šlėk­
tos, 1 662 valstiečiai.
1825 m. įsteigus Dusmenų parapiją, Pivašiū­
nų pa­rapija sumažėjo. 1830 m. jai tada priklausė
5 dva­rai (kai kurie su kaimais), 10 šlėktų ir dvasi­
ninkų palivarkų, 6 bajorkaimiai, 4 užežiai (užu­
sieniai) ir 12 kaimų, iš viso 332 kiemai ir apie 2 100
gyventojų?
46
.
Toje pat vizitacijoje pateiktos ir 1830 m. su­
vestinės statistinės žinios. Tada parapijoje gy­ve­
no 2 358 katalikai, iš jų 1 223 vyrai ir 1 135 mo­terys.
Per 1830 m. gimė 123 kūdikiai, iš jų 56 ber­niukai
ir 67 mergaitės; mirė 61 asmuo, tarp jų 25 vyriš-
kos, 36 moteriškos lyties; sutuoktos 26 poros?
47
.
Aptiktose vėlesnėse Pivašiūnų bažnyčios vi-
zitacijose statistinių žinių nėra, o pirminis šalti-
nis – metrikų knygos – tebėra netyrinėtos. Nuo 1860 m. Vilniaus vyskupijos,
vėliau ir visos Lietuvos bažnytinės provincijos žinynuose būdavo pateikiamas
ir kiekvienos parapijos gyventojų katalikų skaičius. Parapijos ribos nuo 1825 m.
nedaug keitėsi. Netyrinėjus tų žinių tikslumo, toliau pateikiamas įvairių metų
Pivašiūnų parapijiečių skaičius.
Katalikų skaičius parapijoje nuosekliai didėjo: 1860 m. jų buvo 3 062, 1870 –
3 234, 1880 – 3 973, 1890 – 4 222, 1900 – 4 500, 1910 – 4 498, 1916 – 4 311, 1926 –
4 315, 1936 – 5 200 ir 1939 – 5 600. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis
Pivašiūnų parapijai priklausė 62 kaimai su 2 260 gyventojų?
48
.
Lietuvių kalbos kelias į bažnyčią
Į Senųjų Trakų benediktinų vienuolyną atvykdavo nemaža vienuolių iš Lenki-
jos. Nemokantys lietuvių kalbos kunigai aplenkino ne tik Senųjų Trakų, bet ir
jų administruojamą Pivašiūnų parapiją. Tačiau 1849 m. Senųjų Trakų parapijos
kronikoje rašoma, kad parapijiečiai kalba lenkiškai ir lietuviškai?
49
. Ankstesnių
1828, 1830 ir 1844 m. vizitacijų aktų skyriuose apie pamaldų tvarką rašoma, kad
pamokslai sakomi žmonėms suprantama lenkų kalba. Aišku, ta kalba būdavo
Suvalstybinto
Pivašiūnų palivarko
planas. 1847.
Lietuvos valstybės istorijos
archyvas