Basic HTML Version
26
Lietuva. 1905 m. Pivašiūnuose oficialiai įsteigta pradžios mokykla ir net pastaty-
tas specialus medinis pastatas, bet lietuvių kalba, nors lietuviškos spaudos draudi-
mas jau ir buvo panaikintas, sunkiai skynėsi kelią (mokyta lenkiškai). Tik atvykus
kun. Alfonsui Petruliui (1911), jo iniciatyva vaikai po pamokų mokyti lietuviškai
skaityti, dainuoti ir giedoti, o nuo 1916 m. lietuvių kalba tampa visuotine.
Po II pasaulinio karo mokykla pradeda plėstis: 1947 m. ji tampa progimna-
zija (pirmoji direktorė Antanina Kupinaitė), o 1955 m. priaugančia vidurine.
1959 m. mokyklą baigia pirmoji abiturientų laida (13 mokinių). 1964 m. Pivašiū-
nuose pastatyta nauja vidurinė mokykla, pritaikyta to meto mokinių ugdymo
reikmėms. Mokykla išleido 54 abiturientų laidas (698 mokinius).
Šiuo metu mokykloje mokosi 175 mokiniai, dirba 28 mokytojai. Įrengta 11
mokomųjų kabinetų, kompiuterių klasė, nuolat veikiantis internetas, yra spor-
to ir aktų salės, valgykla, stadionas. Veikia įvairūs sporto, meninio lavinimo bū-
reliai, mokyklą respublikoje garsina 30 metų veikianti ir nuolat atsinaujinanti
mokinių kapelija Griežliukė bei vyrų kapela, kiti smalsūs ir veiklūs mokiniai
bei mokytojai.
Parapija ir jos gyvenvietės
Vilniaus vyskupijos parapijos iki XVIII a. aiškių ribų neturėjo. Jos nustatytos tik
1744m. vyskupijos sinode ir paskelbtos jo nutarimuose. Tada Pivašiūnų parapijai
priskirtos šios gyvenvietės: Akuškonys (
Okuszkance
), Anykštėnai (
Oniżkańce
),
Bakaloriškės (
Bakalarzyszki
), Diržamenys (
Dźierzimile
), Dūdiškės (
Dudźiszki
),
Dusmenėliai (
Dusmianki
), Dusmenys (
Dusmiany
), Eičiūnai (
Eyćionce
), Eigelo
nys (
Eygielance
), Eigirdonys (
Eygierdance
), Einoronys (
Einerance
), Gineitiškės
(
Ginećiszki
), Junčionys (
Jączany
), Jurkonys (
Jurkance
), Kedonys (
Kiedance
),
Klydžionys (
Klidźie
), Lačionys (
Łatwiance
), Lelionys (
Lelance
), Miciūnai (
Mi
ćionce
), Paškūniškės (
Paszkoniszki
), Pavarėnys (
Povoranie
), Pivašiūnai (
Piwoszu-
ny
), Ratininkai (
Raćienniki
), Rudnia (
Rudnia
), Starosėlis (
Starośiele
), Statkiš
kės (
Statćiszki
), Sudvariškės (
Sadwoiszki
), Trakininkai (
Trokienniki
), Ūta (
Uta
),
Varliai (
Orle
), Žadiškės (
Zadźiszki
), Žilinčiškės (
Zylinćiszki
)
44
.
XIX a. pr. Trakų apskrities matininkas sudarė statistinį parapijų gyvenviečių
aprašymą, kurio gyventojų statistika paimta iš 1795 m. revizinio surašymo. Jame
figūruoja patys Pivašiūnai (miestelis, palivarkas ir prieglauda), Dusmenys (mies-
telis ir palivarkas), 26 kaimai, 16 palivarkų, 3 smuklės, 5 bajorkaimiai, 2 dvarai,
2 vienkiemiai (viensėdžiai), iš viso apie 250 kiemų ir beveik 2 000 gyventojų?
45
.